Seimo komitetas pritarė elektrinių paspirtukų vairuotojus drausminančiai Oleko iniciatyvai

Parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė Seimo pirmininko Juozo Oleko iniciatyvai leisti savivaldybių pareigūnams bausti taisykles pažeidžiančius paspirtukininkus, dviratininkus ir įvairių mikrojudumo priemonių vairuotojus.

Tai numatančias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas penktadienį palaikė 5 komiteto nariai, 1 susilaikė. Patobulintas projektas keliaus svarstymui į plenarinę Seimo salę.

Jei parlamentarai jam pritartų, uniformuotiems savivaldybių administracijų įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, būtų suteikta teisė stabdyti dviračius, motorinius dviračius, elektrines mikrojudumo priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.

Tokie pareigūnai galėtų surašyti administracinių nusižengimų protokolus tiek vietoje, tiek pagal vaizdo stebėjimo kameromis ar kitomis techninėmis priemonėmis užfiksuotus pažeidimus.

Pasak Seimo TTK pirmininko Juliaus Sabatausko, gatvėse didėjant mikrojudumo priemonėms, didėja ir jų vairuotojų daromų pažeidimų skaičius. 

„Tačiau policijos pareigūnai nepajėgūs vykdyti kontrolę vieni. Todėl galime tokias funkcijas numatyti savivaldybių administracijų pareigūnams. Jie galėtų stabdyti tokias transporto priemones, vykdyti  jų kontrolę ir tirti nusižengimus“, – sakė  J. Sabatauskas.

Šią iniciatyvą palaiko ir Susisiekimo ministerija. 

„Manome, kad šis įstatymo pakeitimas tikrai prisidės prie eismo saugumo didinimo. Tai savalaikė ir reikalinga pataisa“, – komiteto posėdyje sakė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.

Ji taip pat pasiūlė svarstyti, ar nereikėtų papildyti šio sąrašo suteikiant teisę savivaldybių pareigūnams stabdyti ir pažeidimus darančius pėsčiuosius. 

Seimo narys liberalas Vitalijus Gailius svarstė, ar suteikus teisę savivaldybių pareigūnams stabdyti elektrinius paspirtukus, kitas mikrojudumo priemones, dviračius, nebus problemų dėl jų vairuotojų asmens duomenų patikrinimo.  

Seimo narys Ignas Vėgėlė irgi suabejojo dėl dviratininkų tapatybės nustatymo. 

„Kaip būtų galima iš video įrašo nustatyti tapatybę, pavyzdžiui, be šalmo važiuojančio dviratininko, kai pažeidėjo transporto priemonė neturi valstybinių numerių?“, – svarstė I. Vėgėlė. 

Kaip pastebėjo Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Leperskas, pasitaiko tokių atvejų, kai žmonės neturi asmens dokumentų, būna ir atsisakančių juos pateikti. 

„Tada kreipiamės policijos pareigūnus, bet tokie atvejai yra pavieniai“, – sakė G. Leperskas.

Jis nemato problemų dėl tapatybės nustatymo, nes šią funkciją savivaldybių pareigūnai jau vykdo, pavyzdžiui, nustatinėdami viešose erdvėse girtuokliaujančių žmonių tapatybę. 

ELTA primena, kad birželio 30 d. Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, siūlančioms  savivaldybių pareigūnams suteikti įgaliojimus kontroliuoti dviračių bei elektrinių mikrojudumo priemonių eismą ir bausti pažeidėjus. Tokiu būdu siekiama padidinti pėsčiųjų saugumą ir užtikrinti efektyvesnę eismo priežiūrą.

„Elektriniai paspirtukai, dviračiai, motoriniai dviračiai ir kitos mikrojudumo priemonės tapo įprasta mūsų judėjimo dalimi, tačiau kartu daugėja ir pažeidimų: važiavimo šaligatviais bei pėsčiųjų takais, leistino greičio viršijimo, keleivių vežimo, pavojingo manevravimo situacijų, kai pėstieji, ypač vaikai, senjorai, žmonės su negalia viešojoje erdvėje nesijaučia saugūs. Teisės norma negali likti tik popieriuje“, – pristatydamas pakeitimus plenarinėje salėje sakė J. Olekas.

Šiuo metu eismo priežiūrą ir administracinės atsakomybės taikymą šiems eismo dalyviams iš esmės vykdo tik policija, kurios pajėgumai riboti, todėl didelė dalis pažeidimų lieka neužfiksuoti ir nenubausti.

Pasak J. Oleko,  jeigu įstatymai numato taisykles, saugančias pėsčiuosius ir kitus pažeidžiamus eismo dalyvius, valstybė privalo užtikrinti, kad tos taisyklės būtų realiai kontroliuojamos.

Pagal galiojantį įstatymą savivaldybės atlieka tik eismo organizavimo, infrastruktūros priežiūros ir švietimo funkcijas, tačiau neturi teisės stabdyti eismo dalyvių ir surašyti administracinių nusižengimų protokolų. Šias funkcijas atlieka policija.