Seimo nario Lino Jonausko pranešimas: parlamentaras siūlo spręsti naminių gyvūnų laidojimo problemą

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad ši informuotų apie teisines spragas, kurios sudaro kliūtis savivaldybėse įrengti naminių gyvūnų kapines.

Pasak L. Jonausko, didėjant laikomų naminių gyvūnų skaičiui, auga ir problema, susijusi su mirusių gyvūnų laidojimu.

„Kasmet, artėjant Vėlinėms, žvakutės sužiba ne tik miestų, miestelių ar kaimų kapinėse, bet ir pakelėse bei pamiškėse, kuriose gyventojai nelegaliai yra palaidoję savo augintinius. Kai kurios savivaldybės, tokios, kaip Vilniaus, Kauno, Jonavos, Alytaus, Anykščių, turi įrengusios naminių gyvūnų kapines. Jos vis labiau populiarėja. Naminių gyvūnų kapinėse laidojami ne tik šunys, katės, bet ir vėžliukai, papūgos ar kiti augintiniai. Kitų savivaldybių gyventojai, neturėdami, kur palaidoti mirusius gyvūnus, juos nelegaliai užkasa tiesiog kieme, pakelėje ar pamiškėje ar išmeta į mišrių atliekų konteinerius, o tai yra griežtai draudžiama“, – sako L. Jonauskas.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai taip pat numato, kad gyvūnų augintinių gaišenas galima laidoti ir privačioje valdoje, duobėje, kuri turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant mirusio augintinio kūno būtų ne mažesnis kaip 1 metras, o laidojimo vieta būtų nutolusi nuo pastatų, vandens telkinių, kur nėra paviršinių gruntinių vandenų ir kurios, tikėtina, neapsems polaidžio ar lietaus vanduo.

Visgi parlamentaras pastebi, kad nors gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose, taip pat yra sudarytos sąlygos palikti mirusį gyvūną veterinarijos klinikose, kurios už papildomą mokestį pasirūpina mirusio gyvūno utilizavimu, kremavimu ir urnos grąžinimu, tačiau tokia paslauga gali pasinaudoti ne visi.

„Tinkamai pasirūpinti mirusiu gyvūnu, padedant veterinarijos klinikoms, kainuoja, ir ne kiekvienam tokios paslaugos yra prieinamos finansiškai ir fiziškai. Jei žmogui reikia važiuoti kelias dešimtis kilometrų iki veterinarijos klinikos, dažnas verčiau renkasi palaidoti gyvūną nelegaliai. Daugėjant namuose laikomų gyvūnų skaičiui, nesant galimybei tinkamai palaidoti naminių augintinių, didėja ir problemos, susijusios su nelegaliu gyvūnų laidojimu, mastas. Tai kelia ne tik aplinkosaugines problemas, pavyzdžiui, taršą, bet ir etines bei teisines problemas, kai imama gyvūnus laidoti visai tam netinkamose vietose: svetimame privačios nuosavybės ar valstybinės žemės sklype, istoriškai svarbiose, atmintinose vietose, parkuose. Vilniuje visiems gerai žinomos nelegalios, dabar jau nykstančios gyvūnų kapinės prie televizijos bokšto. Jų buvimas ilgai kėlė nepasitenkinimą Sausio 13-osios aukų, žuvusių prie televizijos bokšto, artimiesiems. Dabar Vilniuje, šalia Liudvinavo gatvės, veikia oficialios gyvūnų kapinės, sumažinusios šią problemą Vilniaus mieste, tačiau kitose savivaldybėse naminių gyvūnų kapinių tikrai labai trūksta“, – teigia L. Jonauskas.

Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje gali būti apie 1 mln. ir 150 tūkst. šunų bei kačių, iš kurių apie 550 tūkst. yra šunys ir apie 600 tūkst. – katės. Taip pat Lietuvos gyventojai namuose laiko įvairių rūšių triušius, jūrų kiaulytes, žiurkėnus, egzotinių rūšių paukščius bei roplius ir kitus naminius gyvūnus. 

Populiarėjant mirusių augintinių laidojimui naminių gyvūnų kapinės veikia Vilniuje  –  šalia Liudvinavo gatvės, Kaune  –  Rokų seniūnijoje, Vainatrakio kaime, Jonavoje  –  Taurostos gatvėje, Alytuje  – Užupiuose (Alytaus r.), Anykščiuose  –  Gegužės g. 28.  Jose galima laidoti gyvūną arba jo pelenus. Taip pat Tauragės rajone, Zoliškių kaime, veikia gyvūnų krematoriumas. 

Netinkamas augintinių laidojimas tam neskirtojoje ir netinkamoje vietoje asmenims gali užtraukti nuo 50 iki 850 eurų siekiančią baudą.