Rudens sesijos metu Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Tomo Tomilino kartu su kolegomis Seimo nariais teikta įstatymo pataisa, kuria buvo siekiama įpareigoti ne mažesnį kaip 400 kv. m. prekybos ploto turinčius mažmeninės prekybos centrus labdarai ar paramai skirti vartojimui tinkamą, tačiau iš prekybos išimamą maistą, buvo pripažinta galimai prieštaraujančia Konstitucijai dėl juridinių asmenų valios, kaip elgtis su savo nuosavybe, ribojimo.
Pavasario sesijos metu projekto iniciatoriai ruošiasi teikti patobulintą pasiūlymo variantą, atsižvelgdami į Prancūzijoje ir Čekijoje taikomą praktiką, kai prekybos centrams rekomenduojama prieš utilizuojant maistą pasiūlyti jį labdaros organizacijoms. Tokia praktika leidžia ne tik sumažinti išmetamo maisto kiekius, tačiau ir prisidėti prie kokybiškesnės sunkiau besiverčiančių gyventojų mitybos.
„Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje per metus sunaikinama iki 400 tūkst. tonų vartojimui tinkamo maisto. Mano nuomone, tai ne tik neracionalu, tai – skandalinga. Šių metų infliacijos, maisto kainų šuolio, realiųjų pajamų mažėjimo kontekste deginti tonas vartoti tinkamo maisto, man atrodo, peržengia bet kokias sveiko proto ribas“, – sako Seimo narys T. Tomilinas.
Pasak jo, augant būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms, žmonės yra priversti taupyti, neretai tai tenka daryti ir maisto sąskaita renkantis tik pigiausius, prasčiausios kokybės produktus. „Visi esame parduotuvėse matę žmones, dažnai vyresnio amžiaus, kurie svarsto, duoną ar pieną tądien pirkti, esam matę juos prie kasos skaičiuojant centus. Kaip galime leisti, kad nenupirktas maistas būtų deginamas, užuot pasiūlius jį jo stokojantiems žmonėms?“ – klausia parlamentaras. Anot jo, tinkamo vartoti maisto perskirstymas, užuot utilizavus, yra ir aplinkosaugai ir visuomenei naudingas, socialiai atsakingas sprendimas.
Projekto iniciatorių tvirtinimu, į praėjusios sesijos metu gautas Seimo Teisės departamento pastabas buvo atsižvelgta – prekybininkai, po pataisų įsigaliojimo, visuomet privalėtų pasiūlyti vartoti tinkamą maistą labdaros ar paramos organizacijoms, dalijančioms maistą nepasiturintiems, ir tik tokių neatsiradus, galės svarstyti apie utilizavimą. T. Tomilino teigimu, pritarus pataisoms, valstybė taip pat įneštų savo indėlį į maisto švaistymo problemos sprendimą – Aplinkos ministerija būtų įpareigota paruošti paramos perdavimo kaštų kompensavimo tvarką ir prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų, perskirstančių maistą, tinklo plėtros ir stiprėjimo.
Remdamiesi kitų Europos Sąjungos (ES) šalių patirtimi, pataisų teikėjai tikisi, kad tai padės sumažinti iššvaistomo maisto kiekį, kaip tai įvyko panašų įstatymą priėmus Prancūzijoje ir Čekijoje, o tai, savo ruožtu, prisidės prie įsipareigojimo iki 2030 metų perpus sumažinti maisto nuostolius, kurį Lietuva, drauge su kitomis ES šalimis, yra priėmusi.
Įstatymo pataisas pateikė Seimo nariai T. Tomilinas, Aistė Gedvilienė, Romualdas Vaitkus, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas.
šmaikšti seimūno mintis, bet žmogus yra labai prieštaringa būtybė ir daug kas jo elgesyje prieštarauja sveikam ar ir nelabai sveikam protui.
Maistas yra Dievo dovana, kurios negalima eikvoti, ir jeigu žmogus yra sąmoningas, jei jis humanistas, jei jis jautrus kito žmogaus, jaučiančio nepriteklius, būviui, tai jis dalinasi. Mes, krikščionys, turime dalintis ir čia yra tikroji ir gilioji motyvacija, o ne šmaikščioji prieštaravimo protui motyvacija.
koks svaistymas, su konservais pasistengiai kad zmones tik kruopom mistu. Na nebent apie save kalbi, nes sau algas vis didinat ir didinat, o vesla i kampa spaudziat. Ka sukurei – be pinigu taskymo .
Maisto švaistymas yra blogai, bet tai eilinis komunistinis mastymas – visas išlaidas perkelti ant verslo pečių.
tai visas išlaidas perkelti ant galutinio vartotojo, o jūs verslininkai susikėlę ’’kosmines’’ kainas, kosmiškai ir bujojate, o maisto kainomis lenkiate ne tik Olandijas, Švedijas, Danijas, Norvegijas… , bet kai kurių prekių ir Šveicarijas !
Gerai kad yra kaimyninės pigios šalys kaip Lenkija ir Baltarusija….