Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.
„Kalbėjome apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl netinkamo naudojimo lėšų, aš iš savo pusės visus merus patikinau, kad tiek, kiek bus poreikis, Seimas linkęs koreguoti teisės aktus, kad ateityje nekiltų tokių problemų“, – antradienį žurnalistams Seime po susitikimo su naujai išrinktais merais sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė pabrėžė, kad išmokų savivaldos politikams tvarka turi būti „maksimaliai skaidri, aiški ir be jokių prielaidų manipuliuoti“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė sakė, kad reikėtų šių išmokų skyrimo ir panaudojimo tvarką suvienodinti, įvesti lubas ir prievolę už jas viešai atsiskaityti.
„Reikalingos įstatymo pataisos, kurios nustatytų konkrečius dydžius (išmokų) tarybų nariams darbą, kuris susijęs su tarybos veikla, ir kad tarybų nariai turėtų viešinti gaunamas lėšas už tarybos nario darbą“, – pažymėjo R. Žakaitienė.
„Šitas siūlymas yra daugeliui priimtinas, kad tos ribos nebūtų „nuo–iki“, bet kad būtų maksimalios ribos ir jos neturėtų būti didesnės. Reikėtų įvertinti, kokie krūviai, kokio dydžio savivaldybės, galbūt tos maksimalios ribos irgi galėtų skirtis, bet aš žinau, kad yra nemažai savivaldybių, kurios yra įsivardiję pusę minimalaus darbo užmokesčio dydžio“, – kalbėjo LSA direktorė.
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla, visuomenininkui ir žurnalistui Andriui Tapinui paskelbus abejotinas išlaidas.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai balandį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi tyrimą dėl šių išlaidų Neringos savivaldybėje.
STT atliktas antikorupcinis vertinimas rodo, kad skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą.
Daugiau kaip trečdalį savivaldybių patikrinusi STT skelbė, kad mažiausia išmoka už darbą – iki 43 eurų – yra Plungės rajono savivaldybėje, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybėse – iki 50 eurų per mėnesį vienam tarybos nariui. Tuo metu Kauno mieste ši suma siekia iki 1072 eurų, Kauno rajone – iki 1018 eurų.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybos nariams mokamas ne nuolatinis atlyginimas, o atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.
Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.
STT vertinimu, tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti išlaidas, dėl to kai kurios jų gali būti skiriamos nepagrįstai.
Analizė parodė, jog didžiausios savivaldos politikų išlaidos yra susijusios su transportu, dažniausiai – su degalų pirkimu.
Kiek milijonų ,savivaldybių tarybos nariai, Lietuvoje per daugiau negu 30m. ištratino. Kažkodėl negalėjo jau seniai,seniai rajonų ir miestų tarybos nariai gauti ,,oria ”alga pavyždiui 200eurų į mėnesį,aišku didesniu miestų tarybos narių alga turėtų būti didesnė.O tą algą kur nori ten ir padeda, nori prapisa,nori prageria arba panaudoja narkotikams,arba susitikimams su rinkėjais sprendžent jų problemas.Nereikia nei kvitų,nei talonų, ataskaitu kur padėjo ką nuveikė.Rinkėjai po keturių metų ivertins patys.