Seimui bus pateiktos pataisos dėl švelnesnės atsakomybės „čekiukų“ bylose

Teismams skelbiant nuosprendžius „čekiukų“ bylose, Seimas ketvirtadienį planuoja pradėti svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leistų švelniau bausti politikus už šiuos nusikaltimus.

Jas parengė ir registravo Seimo narė socialdemokratė Jūratė Zailskienė su grupe parlamentarų.

„Jų reikia tam, kad būtų daugiau teisingumo“, – BNS yra sakiusi parlamentarė.

Projektu siūloma, kad teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis. Ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas siekiant apsaugoti visuomenės interesus. 

Be to, teismas skirtų draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą. Pavyzdžiui, jei nuteisiamas nusikaltimą padaręs meras, tai tik mero pareigų jis ir negalėtų kurį laiką jų eiti.

Dabar taikomas gerokai platesnis viešųjų teisių atėmimas – uždraudžiama tam tikrą laiką būti išrinktam arba paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Taip pat siūloma diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.

Anot projekto, jeigu pripažįstama, kad asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus padarydamas žalos valstybei, savivaldybei už mažiau kaip 25 MGL (šiuo metu tai yra 1250 eurų), jis būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Jeigu padaryta žala būtų nuo 25 MGL iki 250 MGL (12,5 tūkst. eurų), tokiam asmeniui grėstų bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. 

Padarius didesnę žalą, teismas galėtų skirti baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Visais atvejais šios bausmės galiotų tik toms nusikalstamoms veikoms, kuriose nebūtų kyšininkavimo požymių.

Minėtą projektą palaikė ir premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas. Jis yra sakęs, kad atsakomybė turi būti diferencijuota.

„Kai šiandien matome kai kurias situacijas, kai už keletą neteisingų išlaidų, kurios siekia šimtą ar kelis šimtų eurų, yra siūloma eliminuoti iš politikos ilgiems metams, aš nemanau, kad tai yra adekvatūs sprendimai, todėl tą iniciatyvą vertinu kai visiškai normalią ir adekvačią“, – sausio pabaigoje žurnalistams kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Tuo metu generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, pataisos dėl bausmių diferencijavimo yra skubotos ir neišdiskutuotos.

Vadinamosiose čekiukų bylose nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję savivaldybių tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.

Teismai kaltais dėl to jau yra pripažinę ne vieną buvusį politiką. Tačiau praėjusią savaitę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus byloje pareiškė, kad nors jis padarė nusižengimą, tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, ir bylą nutraukė. M. Sinkevičius grįžo į pareigas, atstatė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje.

Tuo metu Kauno apygardos ir Apeliacinis teismai M. Sinkevičių buvo pripažinę kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo. Jam buvo skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir trejus metus uždrausta būti renkamam ar skiriamam į valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų pareigas.