Ketvirtadienį Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius ketina pateikti Seimui Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įsteigimo trisdešimties metų jubiliejui skirtą rezoliuciją.
Jos projekte pažymima, kad Lietuvos Sąjūdžio reikšmė tiek Lietuvos, tiek pasaulio istorinei raidai iki šiol nėra pakankamai išnagrinėta.
Todėl rezoliucijos projektą parengę Seimo nariai Andrius Kubilius, Arūnas Gumuliauskas ir Rima Baškienė ragina Vyriausybę inicijuoti ir patvirtinti Sąjūdžio bei Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą, užtikrinti tinkamą šios programos daugiametį finansavimą.
Dokumente siūloma pabrėžti, kad Sąjūdis atliko ypatingą vaidmenį telkiant Baltijos šalių liaudies frontų pajėgas ir padedant Rusijos bei kitų Sovietų Sąjungos respublikų demokratams griauti totalitarinę imperiją.
„Sąjūdžio žmonių ryžto dėka Lietuva 1988-1991 metais tapo ypatingu geopolitiniu reiškiniu, reikšmingai paveikusiu to meto Vakarų politiką“ ,- teigiama rezoliucijos projekte „Dėl Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo trisdešimtųjų metinių“.
Jame pabrėžiamas esminis Sąjūdžio vaidmuo atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę bei grąžinant ją į laisvų, demokratinių valstybių šeimą; išreiškiamas dėkingumas visiems geros valios žmonėms, nepabūgusiems sovietų okupantų valdžios gąsdinimų, spaudimo ir prisidėjusiems prie LPS steigimo bei veiklos organizavimo.
Projekte pažymima, kad Sąjūdis suvienijo įvairių tautybių ir religijų žmones, kuriuos siejo bendros žmogiškosios ir vakarietiškos demokratijos vertybės.
Šiais metais Lietuva mini Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo trisdešimties metų jubiliejų. 1988 m. birželio 3 dieną buvo įsteigta LPS iniciatyvinė grupė.
