Seimas antradienį imsis prezidento pakartotinai svarstyti grąžintų įstatymo pataisų, kuriomis siekta liberalizuoti siuntimų pas gydytojus išdavimą.
Sveikatos sistemos įstatymo pataisos numato, kad siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti galėtų ir tų įstaigų gydytojai, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, t. y. nėra sudariusios sutarčių su Valstybine ligonių kasa.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, siuntimus gali išduoti tik su Ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis sutartis turinčių gydymo įstaigų gydytojai.
Parlamentas tokioms pataisoms pritarė, tačiau jas vetavo šalies vadovas Gitanas Nausėda.
Prezidentas Seimui siūlo laikyti įstatymą nepriimtu ir savo dekrete nurodo, kad viena iš vetavimo priežasčių, jog nebuvo priimtos saugiklius numatančios pataisos.
„Nebuvo sukurtas efektyvus (…) kontrolės teisinis reguliavimas. Nenustačius veiksmingų kontrolės mechanizmų, išlieka nepašalinta rizika dėl piktnaudžiavimo. Maža to, nebuvo atliktas šių projektų antikorupcinis vertinimas, kai jį atlikti (…) įpareigoja Korupcijos prevencijos įstatymas“, – sakoma G. Nausėdos dekrete.
Šalies vadovo teigimu, naujas reguliavimas „ženkliai keistų“ sveikatos sistemą.
Prezidentūra pasigedo ir informacijos apie pokyčių įtaką Privalomam sveikatos draudimo fondui.
„Nepateikti jokie ekonominiai skaičiavimai ir prognozės. Todėl lieka neaišku, ar sveikatos sistemos antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos iš tiesų pasiruošusios pokyčiams priimti neprognozuojamus pacientų srautus“, – sakoma dekrete.
Praėjusios kadencijos Sveikatos reikalų komitete svarstant pataisas, buvo teigiama, kad joms Ligonių kasa pritaria.
Įstaigos direktoriaus Gyčio Bendorius įsitikinęs, kad pataisos, kurios leistų siuntimus išduoti gydymo įstaigoms su Ligonių kasa neturinčioms sutarčių, „sistemos neišdarkytų“.
„Per metus prie 8 mln. siuntimų prisidės keli šimtai tūkstančių“, – komitete sakė Ligonių kasų direktorius.
Jo teigimu, su Ligonių kasa neturinčių sutarčių yra nedaug privačių gydymų įstaigų. Pasak jo, su privačiomis visų pirma nedidelėmis sveikatos įstaigomis, Ligonių kasa sutarčių nesudaro, jeigu mano, kad jų teikiamų paslaugų visuomenei nereikia.
Pasak G. Bendoriaus, leidus privačių sveikatos įstaigų, neturinčių sutarčių su Ligonių kasa, gydytojams išduoti siuntimus paslaugoms ar tyrimams, už ką būtų apmokama iš PSDF lėšų, jos būtų taupomos: „Viešoji sveikatos apsaugų sistema atsikimštų nuo eilių, būtų sutaupomi du vizitai dėl konsultacijų.“
Tuo pačiu jis pabrėžė, kad sudarant sutartis su gydymo įstaigomis, aptariamos konkrečios sumos, kiek paslaugų ar tyrimų būtų apmokėta iš PSDF lėšų.
Tuo metu socialdemokratė Orinta Leiputė posėdyje įspėjo, kad pataisomis „plačiau atveriamos durelės sveikatos paslaugų privatizavimui“.
Kai šias pataisas vetavo prezidentas, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis pareiškė atsisakąs jo įkurto medicinos verslo – Sostinės medicinos centro, į kurį jis sako investavęs per 40 mln. eurų.
Vokietijos „kepeninė dešra” kancleris Štolcas, gavęs įsakymą iš Vašingtono, atvyko į Kijevą ir mušėsi prieš žydelį Zelenskį į krūtinę, kad duos viską, ko tik šis panorės ukrobanderlogų karui prieš brolišką Rusiją iki paskutinio ukrainiečio už JAV-JK interesus.
Panašu, žydelis Zelia paėmė iš senelio Štolco viską ir dar daugiau…
Demesio.Kalba alesionkino bunkeris.