Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti.
Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas.

Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę

Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ir kita visuomenės dalis turėtų aiškiai suprasti, kas yra lytinė sveikata ir kokią reikšmę ji turi kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybei.
„Šiandien lytinės sveikatos suvokimas dažnu atveju būna neteisingas ir baigiasi žodžiais: „kažkaip nepastoti“, kartais atsimenama, kad gerai būtų „kažkaip nepasigauti visokių ten ligų“. Tačiau ši sąvoka yra daug platesnė“, – aiškina gydytoja akušerė ginekologė.
Jos teigimu, pirmiausia tai yra teigiamas ir pagarbus požiūris į seksualumą bei lytinius santykius, galimybė turėti saugią lytinę patirtį be prievartos, diskriminacijos ir smurto. „Tai ne tik ligos, kokio nors sutrikimo ar negalios nebuvimas, tai yra kompleksinė fizinės, emocinės, protinės ir socialinės gerovės būsena, susijusi su seksualumu“, – sako K. Jarienė.
Visų antra, norint pasiekti ir palaikyti lytinę sveikatą, turi būti gerbiamos, saugomos ir vykdomos visų asmenų seksualinės teisės. Trečia, lytinė sveikata yra vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių.

Rizikingas lytinis elgesys kelia grėsmę

Neatsakingas lytinis elgesys gali turėti itin skaudžių ir kardinaliai žmogaus gyvenimą keičiančių pasekmių. Gydytoja akušerė ginekologė savo ilgametėje praktikoje dažniausiai susiduria su neplanuotais nėštumais ir lytiškai plintančiomis infekcijomis. Oficialios statistikos duomenimis, kasmet pagimdo apie 300 septyniolikos metų ir jaunesnių merginų, o oficialių nėštumų nutraukimų iki 17 metų imtinai skaičius – iki 100.
K. Jarienė atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė lytiškai aktyvių moksleivių yra turėję urogenitalinių nusiskundimų, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas.
„Pagrindine nesikreipimo priežastimi įvardijamas tikėjimas, kad jiems negresia sirgti lytiškai plintančiomis infekcijomis“, – teigia gydytoja, pridurdama, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma būtent paaugliams ir studentams.
Be viso to, gydant poras dėl nevaisingumo, paaiškėja, kad infekcijų ar jų pasekmių dažnis porų tarpe yra didesnis, nei yra galvojama.

Klastingos infekcijos – be simptomų

Klaidinga manyti, kad užsikrėtus infekcija turi būti jaučiami tam tikri simptomai ar skausmai.
K. Jarienė teigia, kad liga yra infekcijos klinikinė išraiška, o pati infekcija nebūtinai gali sukelti klinikinius simptomus. Viena tokių klastingų infekcijų yra chlamidijozė. „Iki 80 proc. visų infekuotų žmonių gali nejausti jokių klinikinių simptomų, nors infekcija jau dirba savo juodą darbą, kurį mes dažnai pamatome tik vėliau, kai pora kreipiasi dėl nevaisingumo, ar aptinkame atsitiktinai, atlikdami pilvo organų operacijas.“
Žmogaus papilomos viruso infekcija taip pat ilgą laiką nesukelia jokių klinikinių simptomų. Perspėjama, kad, jai išlikus organizme ilgą laiką, didėja rizika susirgti gimdos kaklelio, gerklų, išangės ar varpos vėžiu.
Be viso to, mama, nieko nejausdama ir nežinodama, gimdymo metu abi šias infekcijas gali perduoti naujagimiui.
Anot gydytojos, tiek vyrai, tiek moterys nesaugių lytinių santykių metu vienodai dalijasi visomis lytiškai plintančiomis infekcijomis. Tačiau laiku jas aptikus, galima išvengti begalės reprodukcinės sveikatos problemų ateityje – nevaisingumo, lėtinio dubens ar pilvo skausmo, galimybės perduoti infekciją nėštumo ar gimdymo metu savo vaisiui ar naujagimiui. „Tinkama ir efektyvi kontracepcija gali padėti išvengti lytiškai plintančių infekcijų bei nepageidaujamo nėštumo ir jo pasekmių, o teisingai pateiktos žinios paskatins jaunuolius elgtis atsakingiau“, – saugių bei atsakingų lytinių santykių svarbą akcentuoja K. Jarienė, primindama, kad kiekvienas lytiškai aktyvus jaunuolis dėl lytiškai plintančių infekcijų turi būti tikrinamas kasmet iki 25 metų.

Geriausia prevencija – švietimas

Konsultuodama paaugles mergaites, gydytoja visuomet paklausia, ar jų mokyklose vyksta lytinio ugdymo, lytinio švietimo pamokos. „Visos sakė, kad norėtų gauti daugiau ir įvairesnės informacijos, nes dabar tenka „naršyti internete“, – pažymi K. Jarienė.
Pasak jos, neišraudus pasakyti „mėnesinės“, „varpa“ ar „makštis“ – dar ne visiems tėvams ir mokytojams įveikiamas iššūkis, todėl jaunimas, negaudamas instrukcijų, kaip saugiai elgtis su savo lytiškumu ir kūnu, kaip suprasti seksualumą ir lyčių santykius, kaip susitvarkyti su žiniasklaidoje, televizijoje, internete, reklamose gausiai propaguojamu seksualumu, informacijos ieško virtualioje erdvėje ar tariasi su tokiais pat „internete naršančiais“ draugais.
„Remiantis mano kolegų atlikta apklausa, nuo 50 iki 70 proc. Lietuvos paauglių yra žiūrėję pornografinio turinio puslapius ir didesnė jų dalis galvoja, kad tai yra geriausia mokomoji informacija, kurią jie gali gauti“, – sako akušerė ginekologė.
K. Jarienė įsitikinusi – labai svarbu šviesti visuomenę ir apie lytinę sveikatą pradėti kalbėti jau darželyje, įvertinus tai, kad kiekviena amžiaus grupė gautų tik jai suprantamą informaciją, atrenkamą atsižvelgiant į fiziologinius organizmo pokyčius ir natūralią psichinę, emocinę, fizinę bei funkcinę brandą.
„Tyrimų duomenimis, jei jaunimui yra pateikiama teisinga ir mokslu grįsta informacija, kai su jais kalbama apie lytinę sveikatą, – jie atsakingiau planuoja savo lytinį gyvenimą, dažniau yra linkę atidėti savo pirmuosius lytinius santykius, turi mažiau lytinių partnerių. Galų gale, pirmuosius lytinius santykius dažniau turi blaivūs“, – teisingos ir mokslu grįstos informacijos privalumus vardija gydytoja.

Pavojų galima išvengti

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo tris lytinio ugdymo ir švietimo programas ir pripažįsta, kad viena iš jų – susilaikymas nuo lytinio gyvenimo iki santuokos – neturi laukiamo teigiamo efekto. Tuo tarpu kitos programos, kurios koncentruojasi ne tik į susilaikymą, bet ir į saugų lytinį gyvenimą bei asmens ir poros santykių brandą, yra efektyvesnės.
„Neskatinu ankstyvų ir nebrandžių lytinių santykių. Tačiau manau, kad jaunas žmogus į bet kokius santykius turi ateiti jau pasiruošęs, koks tas santykių etapas bebūtų – draugystės, bendrystės, pagarbos, gėlių, „drugelių skraidymo pilve“ ar tikros meilės etapas“, – aiškina K. Jarienė. Ji priduria: „Kai lytinis gyvenimas yra saugus, tai ir ligų neturėtų būti. Kai žinai, kokie pavojai gali tykoti, arba kai žinai, kaip tų pavojų gali išvengti, tavo gyvenimas iš karto tampa kokybiškesnis visomis prasmėmis.“

Užsak. Nr. 721