Selemonas Paltanavičius ieškojo Mindaugo laikų augmenijos

Pirmadienį Anykščių rajone lankėsi garsus gamtininkas, rašytojas, fotografas, aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius – drauge su projekto „Latavos kultūros kelias“ sumanytoju, verslininku, istoriku, mecenatu Virgilijumi Strolia, vykdė žvalgomąją ekspediciją: tyrinėjo, kokie augalai išlikę nuo Mindaugo laikų.

„Pervažiavom visą trasą, pradedant Troškūnais ir baigiant Anykščių šv. Mato bažnyčia. Išsirinkome keletą trasos vietų, kur galima rasti daugiau įdomios augmenijos ir su Selemonu pasikalbėjome apie gydomąsias tų augalų savybes bei jų pritaikymą Mindaugo laikais. Gamtininkas parodė keletą žolių, kurios mane nustebino: pasirodo, kad paprasčiausia ramunėlė – atvežtinis augalas, kurio pas mus niekada nebuvo. O, pavyzdžiui, raktažolė liaudies medicinoje buvo naudojama kaip antiseptikas, taip pat jos sultys buvo naudojamos karpoms gydyti. S. Paltanavičius papasakojo, kaip senovėje žolių pagalba buvo gydomi kaulų lūžiai susižeidus mūšiuose. Jis papasakojo tikrai daug įdomių dalykų, su kuriais moksleivius jau dabar galima supažindinti. Jis, vaikščiodamas palei Latavos upelį, teigė galintis pademonstruoti naudingas augalų savybes, kurios tais laikais žmonėms buvo labai naudingos ir reikalingos: skausmui, vėmimui malšinti“, – sakė V. Strolia.

V. Strolia taip pat papasakojo, kad gamtininkų žinių dėka galima bandyti „atgaminti“ tuos augalus, kurie augo Mindaugo laikais: „Praėję šį taką, augalų radome pakankamai daug. Manau, vaikams bus įdomu, man pačiam buvo labai daug atradimų. Mes ne tik daug ką užmiršę, bet ir naujosios technologijos mus pavertė tokiais, kuriems visko reikia čia ir dabar: yra greitai nuskausminantys vaistai, kuomet žmogus gali pasijusti komfortiškai, o anais laikais reikėdavo daugiau kantrybės. Selemonas papasakojo labai daug praktinių dalykų. Jam, kaip profesionalui, vien užmetus akį, yra aišku, kas ten auga ir ką galima papasakoti“.

Pasak projekto sumanytojo, kai ekspedicijos bus pradėtos vesti, planuojama visą informaciją talpinti į „Laiko skrynios“ tinklalapį, o paskui, galbūt su Troškūnų K. Inčiūros gimnazijos biologijos mokytojų pagalba ekspedicijas tęsti.

„Manau, kad galima paruošti ir jaunuosius gamtininkus. Žinoma, norėtųsi, kad Selemonas kiekvieną kartą mums vestų šias ekskursijas, bet jis per daug užsiėmęs“, – planais dalijosi V. Strolia.

„Latavos kultūros kelias“ prasideda Troškūnuose. „Nuo ten toliau keliaujame pro geležinkelio stotį, šalia esančią kompozitoriaus Mykolo Karkos gimtinę, Latavėnus, vyskupo Pauliaus Antano Baltakio gimtinę, Pienagalio, Kiaušagalio kaimų senąsias kapines, Lietuvos savanorių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1920 metais, gimtinę, Karčių, Bareišių kaimų senąsias kapines, Palatavio piliakalnį, Butkiškes, Algimanto apygardos vado Šarūno žuvimo vietą, Andrioniškį ir jo bažnyčią, Niūronis su visu Arklio muziejaus kompleksu, taką palei upę link Menų inkubatoriaus ir Anykščių bažnyčią, kuri yra paskutinis taškas“, – maršrutą vardijo V. Strolia ir teigė, kad ši ekspedicija – tik viena didelio projekto dalis.