Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis epideminį lygį pasiekė ir Alytaus, Marijampolės, Jonavos, Utenos, Visagino, Kaišiadorių, Trakų, Molėtų bei Ukmergės rajonuose. Kol kas gripo epidemiją siūlo skelbti tik Marijampolės ir Ukmergės visuomenės sveikatos centrai.
Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis banga ritasi per Lietuvą. Sergamumo lygis epideminį, kuomet 10 tūkst. gyventojų tenka 100 ir daugiau sergančiųjų, jau siekia Vilniuje ir dar devyniuose rajonuose.
Kaip Eltai teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Greta Amansenkovaitė, Vilnius – pirmasis ir kol kas vienintelis iš penkių didžiųjų miestų, kur sergamumo rodiklis jau rodo epideminį lygį. Sostinėje 10 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka 105,9 sergančiojo. Dar neskubama siūlyti savivaldybei skelbti epidemijos, situacija bus stebima šią savaitę.
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis epideminį lygį pasiekė ir Alytaus, Marijampolės, Jonavos, Utenos, Visagino, Kaišiadorių, Trakų, Molėtų bei Ukmergės rajonuose. Kol kas gripo epidemiją siūlo skelbti tik Marijampolės ir Ukmergės visuomenės sveikatos centrai.
Bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose siekia 90,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų ir yra žymiai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Tą pačią praėjusių metų savaitę 10 tūkst. penkių didžiųjų miestų gyventojų vidutiniškai teko 53,2 sergančiojo.
„Natūralu, visuomet sergamumas pandeminiu gripu būna didesnis ir sergamumas augs”, – teigė G. Amansenkovaitė. Ekspertė aiškino, jog žmonės yra imlesni naujo tipo virusams, nes neturi jiems imuniteto. Pirmoji sergamumo juo banga užklupo vasarą, antroji, prognozuojama, smogs žiemą.
ULAC visuomenės sveikatos specialistės teigimu, nepaisant to, kad sklandantis gripo virusas yra naujas, apsaugos priemonės nuo jo – tos pačios kaip ir paprasto.
„Nemažos dalies atvejų išvengtume, laikydamiesi elementarių higienos reikalavimų, jei grįžę namo, prieš sėsdami prie stalo, nusiplautume rankas, kosint reikėtų bent jau nusisukti, na, ir pan.”, – sakė G. Amansenkovaitė.
Visuomenės sveikatos ekspertė sako nepateisinanti tėvų, kurie savo sirguliuojančius vaikus veda į darželį ar išleidžia į mokyklą. „Vienas toks vaikas gali užkrėsti visą klasę”, – sakė G. Amansenkovaitė.
Šiuo metu jau laboratoriškai nebetiriami visi susirgusieji. Naujojo A tipo H1N1 viruso gripo diagnozė laboratoriškai bus nustatoma tik sudėtingesniais atvejais, kai asmuo paguldomas į ligoninę arba kai liga įtariama nėščiajai. Per visą pandeminio gripo plitimo laikotarpį laboratoriškai patvirtinta daugiau kaip 100 susirgimų.
Gripu A(H1N1) užsikrečiama taip pat kaip ir sezoniniu. Jis plinta nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu keliu, kai sergantis kosti ar čiaudi, taip pat yra galimybė užsikrėsti per aplinkos daiktus ar nešvarias rankas, kai, palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiamos burna ar nosis.
Ekspertai įspėja, kad ypač jaunimas turėtų būti atidesnis, labiau rūpintis savo sveikata ir nesumenkinti naujojo gripo A(H1N1) keliamo pavojaus. Būtent ši amžiaus grupė imlesnė vadinamajam kiaulių gripui, rodo naujausi tyrimai.
Naujojo gripo A(H1N1) simptomai panašūs į įprasto sezoninio gripo sukeltus simptomus: karščiavimas, kosulys, sloga, gerklės skausmas, taip pat galimi raumenų ir galvos skausmai, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas. Retais atvejais sergant gripu gali išsivystyti sunkios komplikacijos, net jei nesergama jokiomis kitomis lėtinėmis ligomis.
