Siaurukas ir muziejus ginčijasi dėl teritorijos

Šią savaitę Anykščių siaurojo geležinkelio stotyje VšĮ „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ direktoriaus dr. Dariaus Liutiko kvietimu susirinkę Anykščių rajono savivaldybės vadovai ir rajono Tarybos nariai išgirdo apie Siauruko direktoriaus ketinimus stotyje padaryti vieną įstaigą ir bendrus bilietus į Siauruko ir muziejaus pramogas.
Su dr. D. Liutiko pasiūlymu Anykščių siauruko muziejų bei „Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį“ sujungti – esą lankytojai dažnai nesupranta, kad vienoje vietoje dirba dvi įstaigos – griežtai nesutiko Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.

Norėjo susipažinti

„Manau, kad čia atėjo tie žmonės, kuriems iš tiesų rūpi siaurasis geležinkelis“, – kalbėjo D. Liutikas septyniems iš dvidešimt penkių Anykščių rjono tarybos nariams, rajono vadovams merui Kęstučiui Tubiui, vicemerei Audronei Savickienei bei Bendrojo ir ūkio skyriaus vedėjui Ramūnui Blazarėnui primindamas, jog siaurasis geležinkelis turi keturis savininkus, iš kurių vienas yra Anykščių rajono savivaldybė.

„Ši įstaiga yra turizmo vinis. Siaurasis geležinkelis mums svarbus ir dėl to, kad jis vienintelis Lietuvoje toks objektas“, – Siauruko direktoriaus paprašytas pasakyti įžanginę kalbą sakė rajono savivaldybės meras K. Tubis.

Siauruku – lyg į Sibirą

Susitikimo metu nemenka diskusija įsižiebė, kuomet dr. D. Liutikas pateikė pasiūlymą Siaurąjį geležinkelį bei Siauruko muziejų sujungti. Anykščių Siauruko muziejus yra A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus padalinys.

„Šioje vietoje turime dvi įstaigas. Viena jų – muziejus, kurio ekspozicijos yra poroje pastatų. Visa kita priklauso mūsų įstaigai“, – kalbėjo dr. D. Liutikas: „Ir muziejaus, ir mūsų veikla yra toje pačioje vietoje ir kartais kyla klausimų, kaip suderinti veiklas. Sakykime, vaikai atvažiuoja į šį kompleksą, tikisi, kad važiuos ir Siauruku, o Siauruku nevažiuoja, nes jie atvyko į muziejų. Mūsų tikslai skirtingi – muziejus nori pristatyti Siauruką, stotį, o mūsų tikslas – pavežti Siauruku. Iš vadybinės pusės matau, kad jei tai būtų vienas vienetas, veikla būtų efektyvesnė ir turistinei plėtrai Anykščiuose tokia situacija būtų geresnė.“

Su tokiu pasiūlymu griežtai nesutiko muziejaus direktorius A. Verbickas, sakydamas, kad, vaikams vykstant į muziejų, mokytojams niekas nedraudžia užsakyti ir pasivažinėjimą Siauruku: „Tad kodėl jie turėtų mokėti ne 4 eurus, o 6 ar 7 tik už tai, kad Siaurukas yra? Kodėl žmonės turėtų pirkti vieną bilietą pirmadienį, antradienį, kada Siaurukas nedirba? Arba už ką vienas bilietas, jei Siaurukas išvažiavo į reisą? Laikysite antrą traukinį? O kaip su tais, kurie važiuoti nenori?“, – retoriškai klausė A. Verbickas ir pridūrė, kad, jei įstaigos būtų sujungtos ir jei pats liktų dirbti čia, toks Siauruko darbas, koks yra dabar, tęstis negalėtų.
„Nes negali būti, kad čia nebūtų motociklo, atvirų vagonų, negali būti, kad yra tik vežimas traukiniu, jis turėtų būti su edukacijomis. Juk Kerbedis (Gintaras Kerbedis, buvęs „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ direktorius – aut. past.) buvo tą padaręs – kartu važiuodavo armonikierius, grodavo.

Dabar žmonės vežami kaip į Sibirą – susodinami ir nuvežami iki Rubikių. Ką vaikams ten veikti, palyginus su tuo, kiek mes su jais čia žaidžiame? Jūsų, direktoriau, čia net nebūna kiekvieną dieną, mes būname čia. Mes matome žmones, kokie jie išlipa rugpjūčio mėnesį iš traukinio. Kodėl nesudarote alternatyvos važiuoti atviram vagone?“ – piktinosi A. Verbickas.

Muziejaus direktorius sakė, kad „muziejaus atsakymas yra nieko nekeisti“.
„Anykščių savivaldybė prarastų pinigų ir padėtis ne pagerėtų, o tik pablogėtų. Beje, iš Troškūnų išvažiuodami į Surdegį, daug ką pralošite, bet tai jūsų sprendimas“, – pridūrė A. Verbickas.

Muštis neleis

Rajono savivaldybės meras K. Tubis, sureagavęs į nesutarimus, dr. D. Liutiko klausė, ar su A. Verbicku buvo kalbėta.
„Jeigu vyras su žmona nesutaria, tada kažkas trečias turi įsikišti? Jūs esate du vadovai, turintys pakankamą patirtį ir jūs turėtumėte optimalų rezultatą gauti. Ar galvojate, kad nesusitarsite?“ – teiravosi K. Tubis, o žurnalistams sakė, kad vadovams peštis neleis.

„Tai yra dvi įstaigos, natūralu, kad kiekvienas vadovas nori naudos sau. Abi įstaigos yra mūsų, abi mums rūpi ir mes joms abiem padėsime. Mūsų interesas – kad veikla būtų labai sklandi ir kad ji vystytųsi. Reikalai pajudės iš abiejų pusių. Sujungimas yra neįmanomas – tai yra biudžetinė ir savivaldybės įstaigos. Tačiau bendradarbiauti jos turi neišvengiamai“, – kalbėjo K. Tubis.

Tarpininkauti pasisiūlė jauniausias Tarybos narys

Jauniausias rajono Tarybos narys, konservatorius Dominykas Puzinas po įvykusio susitikimo nesutariantiems direktoriams pasisiūlė tarpininkauti.
A. Verbickas teigė iš D. Puzino gavęs raštą, kuriame Tarybos narys siūlo parašyti abiems pusėms, ko jos nori ir tuomet, viską išdėsčius raštu, susitiktume. Atvirai pasakius, šiandien aš negaliu pasakyti, ko direktorius iš tiesų nori. Nori, žinoma, daugiau pajamų, tai natūralu. Mano nuomone, tas jų vaikų vežimas tėra pasipinigavimas”, – po susitikimo „Anykštai“ kalbėjo A. Verbickas.

Kalėdų sostine bus Surdegis

Ateinantys metai Siaurukui – jubiliejiniai, jam sueis 125 metai, tad dr. D. Liutikas kvietė visus pagalvoti, pateikti pasiūlymų, kaip šią datą būtų galima paminėti.
„2001 metais buvo įsteigtas Siaurukas (VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – aut. past.), anksčiau jis priklausė Lietuvos geležinkeliams“, – sakė direktorius ir džiaugėsi, kad šie metai siaurajam geležinkeliui nuo VšĮ įkūrimo pradžios finansiškai buvo geriausi. Taip pat išaugo tiek keleivių, tiek ir kelionių skaičius.
„Iš suteiktų paslaugų gautos pajamos 2022 metais buvo 412 tūkst. 615 Eur, o 2021-aisiais – 163 tūkst. 54 Eur. Pagrindinė mūsų veikla – kelionių organizavimas, edukacinės programos, traukinio užpuolimas, čia vyksta konferencijos, filmavimai. Vykdome trumpuosius reisus tiek Anykščiuose, tiek Panevėžyje. Prie reguliarių reisų galime priskirti Lietuvos kalėdinį siauruką, kuris vyko jau antrus metus reisu Anykščiai–Troškūnai–Anykščiai–Panevėžys.
Naujovė – šiemet Lietuvos Kalėdų sostine paskelbsime Surdegį. Dar šiais metais organizuosime Gastronominį traukinį iš Panevėžio į Anykščius, kiekvienoje stotyje bus tam tikrų patiekalų pristatymas. Taip pat norime įveiklinti Troškūnų, Surdegio stotis, kad jos būtų gyvos, nestovėtų tuščios. Ten gali būti kavinės, pabėgimo kambariai“, – naujovėmis ir ateities planais dalijosi dr. D. Liutikas.

Pasak Siauruko direktoriaus, bene daugiausia žmonių pritraukė Kalėdinis siaurukas, visos Respublikos mastu nuskambėjo projektas Siaurukas su kubilu, taip pat daug dėmesio sulaukė Vaiduoklių traukinys.
Tačiau, pasak direktoriaus, trūksta lėšų infrastruktūrai išlaikyti, bėgiams ir pabėgiams restauruoti, o didžiausias tikslas šiuo metu yra atkurti garvežį, kuriam reikia skirti apie pusę milijono eurų: dr. D. Liutikas žada skelbti tarptautinį konkursą šioms lėšoms gauti. Tokius garvežius, anot direktoriaus, turi tiek Estija, tiek Latvija, nors šiose šalyse siaurieji geležinkeliai yra ženkliai mažiau išvystyti.

„Susisiekimo ministerija – pagrindinis mūsų finansuotojas, taip pat finansavimą gauname ir iš trijų savivaldybių (Anykščių rajono bei Panevėžio miesto ir rajono – aut. past.), tačiau lėšų neužtenka. Daugiausia kainuoja darbuotojų išlaikymas, renginių organizavimas, kuras. Reikalingos lėšos kelio statinių remontui ir priežiūrai yra per 5 mln. Eur“, – kalbėjo „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ direktorius.
Dr. D. Liutikas pakvietė politikus ir žurnalistus išbandyti trumpąjį Siauruko reisą per Šventosios upės tiltą, o vėliau pasivaišinti ir neformaliai pabendrauti.