Lietuvai jau 25-eri. Niekada neužmiršime to svaiginančio jausmo, kuris mus stiprino, jungė, vienijo. Per dvidešimt penkerius laisvės metus Lietuva Europoje ir pasaulyje tapo oria šalimi, esančia garbingiausių Tautų klube. Mes atradome pasaulį, o pasaulis atrado mus. Lietuvių kalba yra viena iš oficialių kalbų ES institucijose. Mes tapome atrama ir pavyzdžiu kitoms tautoms, siekiančioms laisvės. Mūsų miestai įgauna modernaus gyvenimo bruožų, išsaugodami istorinio-kultūrinio paveldo vertybes. Mūsų kaimai keičiasi epochą ir ekonominį vystymąsi bei aplinkos grožį ir savitumą atspindinčia kraštovaizdžio kryptimi. Mūsų žmonės, turėdami laisvę rinktis ir galimybių, konkuruoja globaliame pasaulyje beveik visose gyvenimo srityse: nuo kultūros, sporto, paslaugų iki lazerių, nano ar informacinių technologijų. Vėl galime išdidžiai prisiminti savo protėvių kurtą ir gintą Lietuvos valstybę, tuo pačiu kaskart įvertindami dabarties darbus, jų svarbą šiuo metu ir ateities kartoms. Prabėgo ketvirtis amžiaus nuo to laiko, kai didžioji dauguma Lietuvos žmonių virpančiomis širdimis tarė žodžius: „Lietuva – bus laisva“, kai vėl, kaip ir istorinėje praeityje, užgriuvus okupacijoms, visomis galiomis prisidėjo prie kovos už laisvę. Tie, kuriems teko garbė gyventi realioje kovoje už laisvę, niekada neužmiršime to svaiginančio jausmo, kuris anuomet mus stiprino, jungė, vienijo. Dabar, kai turime tai, ko troškome, svarbu išsaugoti ir puoselėti, kad neužgožtų kasdienybės problemos, kad netaptume nuolatos kylančių konfliktų aukomis, kad neprarastume savasties globalaus pasaulio labirintuose. Aukštai vertindami tai, kas įrašyta Tautiškoje giesmėje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ypač turime branginti vienybę, nežiūrint mūsų pažiūrų įvairovės ar mąstymo skirtumų. Kovo 11-oji nebūtų galima be visos Tautos ir išrinktųjų susitelkusio balsavimo. Prisiminkime, juk tada buvo siūlomi ir kitokie mūsų šalies raidos keliai. O kas būtų įvykę, jeigu tos vienybės būtume pritrūkę sausio 13-ąją?! Vienybės reikėjo stojant į Europos sąjungą ar NATO. Vienybės reikėjo ir įgyvendinant svarbiausius ekonominius projektus, tokius kaip: Būtingės naftos terminalas, Suskystintų gamtinių dujų terminalas, Žemės reforma ir daugelį kitų. Dabar, kai pašonėje griaudėja karo griausmai, Tautos budrumas bei susitelkimas yra būtini sėkmės garantai, nors esame sistemiškai saugūs – kaip niekada anksčiau. Suprasdami, kad mūsų saugumas ir laisvė yra neatskiriami, vertiname tai daug plačiau. Tai apima: Šalies ekonominį vystymąsi – užtikrinantį ūkio konkurencingumą bei stabilumą, atsparumą įvairioms krizėms, žmonių gerovės augimą, gynybinių galių užtikrinimą, galiausiai tvarumą – kaip išlikimo sąlygą; Socialinį teisingumą, kaip tikslą didinti pragyvenimo lygį visoms socialinėms grupėms, kuriančioms bendrą šalies gerovę. Ypač svarbu mažinti turtinę nelygybę, žeminančią žmogaus orumą, kaip tai atsitinka sulaukus garbingo amžiaus ar praradus darbines pajamas. Būtina nedelsiant sukurti sąlygas lietuviams gyventi savoje šalyje, taip didinant Lietuvos, o ne kitų kraštų gerovę; Unikalios gamtos puoselėjimą, pereinant nuo dogmatinės gamtos apsaugos prie tvaraus vystymosi principu pagrįsto šalies potencialo naudojimo ir saugojimo visų bendrapiliečių labui; Tautos išlikimą, istorinio bei kultūrinio identiteto saugojimą, lietuvių kalbos gerbimą bei puoselėjimą, gyvenimo būdą, paremtą šimtmečių patikrintomis tradicijomis, užtikrinančiomis natūralią piliečių reprodukciją. Bendras lavinimasis bei ugdymas turi būti prieinamas visiems, o mokslas orientuotas pasiekti užsibrėžtus tikslus; Demokratijos saugojimą, siekiant sąmoningo Tautos dalyvavimo, sprendžiant dėl nuolatinio valdžios atsinaujinimo, ir garbingą, atsakingą bei atskaitingą valdžios darbą Tautos labui. Tiems, kurie nesugeba arba nesupranta, ko reikia šaliai, turi pasitraukti. Teisingumą, pagrįstą ne klaidžiojimu teisės bei teisėtvarkos institucijų labirintuose, bet veiksmingu ir operatyviu visos sistemos veikimu, aiškiai atidalinant nusižengimą nuo nusikaltimo; išgyvendinant dvigubų standartų taikymą ar politinių problemų sprendimus, panaudojant atitinkamas institucijas. Suprasdami, kad laikas reikalauja greitų reformų, pasisakome už tai, kad konstitucinės normos, apimančios piliečio, šeimos bei valstybės sąvokas, neturėtų būti kaitaliojamos prisidengiant socialinių grupių ar tarptautinių aktų interpretacijomis. Tam, kad išliktume, kad tobulėtume, kad sugyventume tarpusavyje ir su kaimynais, kad užtikrintume kartų ir tautos tęstinumą, būtina nuolatos tartis, ieškant geriausio sprendimo, vadovaujantis skaidrumo, viešumo, darnumo bei atsakingumo principais, kuriais buvo vadovaujamasi prieš 25-erius metus ir kurie davė laukiamus rezultatus.
