Signatarų klubo vadovė: laisvės gynimas pirmiausia yra mūsų pačių reikalas

Lietuvai minint 35-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines Kovo 11-osios Akto signatarė, Signatarų klubo pirmininkė Birutė Valionytė sako, jog strateginiam partneriui peržiūrint savo interesus Lietuva turi įsisąmoninti, kad gindamasi gali kliautis tik savo jėgomis.

„Akivaizdžiai šiandien pasaulyje vyksta galių ir įtakos sferų persiskirstymas. Visiems tapo netikėta, kad svarbiausias strateginis partneris peržiūri savo interesus ir suteikia pirmenybę verslo interesams. Kad tai įvyks ženklų buvo ne vienas, bet Europos Sąjunga ir mūsų politikai juos ignoravo. Praradome daug gražaus laiko“, – antradienį per iškilmingą Kovo 11-osio minėjimą Seime sakė ji.

„Mūsų laisvės gynimas pirmiausiai yra mūsų pačių reikalas, ir mūsų valstybės saugumas iš esmės priklauso nuo mūsų tautos susitelkimo bei pasirengimo apginti laisvę ir tikrai galime pasitikėti tik savo jėgomis“, – pabrėžė signatarė.

Anot jos, politikai vis kartoja, kad Lietuvą apgins NATO penktasis straipsnis, jog esame saugūs kaip niekada, bet „virš Lietuvos padangės vėl telkiasi netikrumo ir nerimo debesys“.

„Realybė ta, kad šiandien mūsų strateginė partnerė nesilaikydama elementarių diplomatijos normų pareiškė, kad Europos saugumas yra jos pačios reikalas“, – kalbėjo B. Valionytė.

„Kur šiame pokyčių verpete yra Lietuvos vieta ir kuo tikrai Lietuva gali pasitikėti?“ – klausė ji.

Kovo 11-osios Akto signatarė akcentavo, kad tokiu metu labai svarbią reikšmę turi aukšto rango diplomatija.

B. Valionytė taip pat akcentavo pasirengimą visuotinei gynybai. Jos teigimu, pasirengimas ginti savo valstybę nėra agresijos kurstymas, o tam paruoštas pilietis justų mažiau nerimo.

„Kada žmogus nerimauja? Tada, kai jis yra nežinioje. Ką padarė valdžia, kad šis nerimas sumažėtų? Matau akivaizdų tuo klausimu nesupratimą ir valdžios neveiklumą“, – sakė ji ir pabrėžė būtinybę sukurti patikimą savigynos ir informacinę sistemą, pradėti praktinius gyventojų mokymus.

„Tik turintis būtinosios ginties pagrindus pilietis susidariusią situaciją geba įvertinti blaiviai ir nepanikuoti. Dažnai girdžiu, kad net skrajučių dalinimas jau yra panikos skleidimas. Priešingai, nieko neveikimas skleidžia nerimą ir paniką“, – tvirtino signatarė.

Ji prisiminė, kaip 1990 metų kovo 11 dieną toje pačioje salėje dvyliktojo šaukimo Lietuvos tarybų socialistinės respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją „Dėl LTSR AT deputatų įgaliojimų“, kad „Lietuvos gyventojai savo valia suteikė išrinktiems Lietuvos TSR AT deputatams tautos atstovų mandatą ir prievolę atstatyti Lietuvos valstybę ir reikšti tautos suvereninę galią per AT, kuri nuo 1990 metų kovo 11 d. 18 val. bus vadinama Lietuvos Aukščiausiąja Taryba“.

Po to priimtas įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.“

„22.46 val. Lietuvos nepriklausomos valstybės sugražinamo į pasaulį byla buvo pradėta“, – teigė B. Valionytė.

Ji priminė, kad kovo 15 dieną vykęs Sovietų Sąjungos liaudies deputatų suvažiavimas Maskvoje priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas paskelbtas neteisėtu ir negaliojančiu. Už šią rezoliuciją balsavo 1463 SSRS deputatai, prieš buvo 98 ir susilaikė 128 politikai.

1990 metų balandžio 18 dieną Kremlius pradėjo ekonominę blokadą prieš Lietuvą, o balandžio 26 dieną Lietuva gavo Prancūzijos prezidento Francois’o Mitterrand’o (Fransua Miterano) ir Vokietijos kanclerio Helmuto Kohlio (Helmuto Kolio) laišką su raginimu kuo greičiau pradėti dialogą su Maskva ir „krizę“ išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu.

„Panašią leksiką girdime ir dabar, kai JAV bando susodinti Ukrainą ir Rusiją prie derybų stalo. Visada stiprus diktuoja savo sąlygas silpnam. Bet jei silpnasis turi aiškų tikslą ir kietą stuburą, kai valdžia ir tauta veikia kartu, silpnasis gali būti gali nugalėtoju“, – tvirtino B. Valionytė.

Kita vertus, ji pripažino, jog lietuviams atkurti savo valstybę pavyko tik dėl to, kad Maskvoje žlugo pučas ir baigėsi Šaltasis karas.

„Iš prigimties esu optimistė ir tikiu, kad užteks lietuvių tautai išminties ir jėgų išsaugoti savo laisvę. Linkiu Lietuvos piliečių išrinktai visų lygių valdžiai išmanymo ir šalto proto sprendžiant valstybės gyvybiškus klausimus ir įsisąmoninimo, kad valdžia yra stipri tik tada, kai ji yra atsisukusi veidu į eilinį žmogų, kai ji kalbasi su žmonėmis ir juos girdi, tada visuomenė gina savo valdžią, nes ja pasitiki“, – teigė Kovo 11-osios Akto signatarė.

Ji kritikavo dabartinę Lietuvos švietimo ir ugdymo politiką.

„Šeima ir mokykla yra svarbiausi tautos institutai. Linkiu, kad mokyklose ugdytume Lietuvos pilietį ir patriotą, bet ne pasaulio žmogų, kuris yra kosmopolitas“, – sakė B. Valionytė.

„Nėrėme į globalizaciją stačia galva, net nepasvėrę, ką tai reiškia neskaitlingai tautai. Kalbėti apie tautiškumą šiandien yra neparanku, nes tai neva skatina nacionalizmą šalyje ir neapykantą. Neskaitlingai valstybei, kaip Lietuva – tautiškumas yra būtinybė“, –pridūrė ji.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš Sovietų Sąjungos sudėties.