Vasarį gyventojai už sausio mėnesį gali gauti didesnes sąskaitas už šildymą. VERT pabrėžia, kad didesnes mokėtinas sumas lemia keli objektyvūs veiksniai: reikšmingai žemesnė vidutinė oro temperatūra ir dėl to išaugęs šilumos suvartojimas, taip pat nuo 2026 m. sausio 1 d. panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui.
Pernykštis sausis buvo neįprastai šiltas – vidutinė oro temperatūra buvo beveik 5° C aukštesnė už daugiametę klimato normą. Šiemet sausio pradžia buvo šaltesnė apie –6° C nei įprastai, o antrosios mėnesio pusės prognozės atšilimo taip pat nerodo. Tai reiškia, kad pastatuose yra suvartojama daugiau šilumos nei įprastą sausio mėnesį. Todėl, nors šilumos kainos išlieka panašios kaip ir 2025 m. (šilumos kaina per metus padidėjo 0,25 proc.) – pagrindinis pokytis šilumos sąskaitose vasario mėnesį bus nulemtas didesnio šilumos suvartojimo.
„Pirmoji šildymo sezono pusė tiek šilumos kainų, tiek šilumos suvartojimo prasme buvo palanki vartotojams, kadangi šilumos sąskaitos atitiko ankstesnių metų tendencijas. Vis dėlto nepaisant ankstesnių metų lygį atitinkančių kainų, šilumos sąskaitos antroje sezono pusėje, tikėtina, bus didesnės. Tą lems didesnis šilumos suvartojimas bei nuo sausio mėnesio nebetaikoma PVM lengvata šildymui“, – sako VERT narys Matas Taparauskas.
VERT ir Hidrometeorologijos tarnybos 2023‒2025 m. duomenys rodo aiškią sąsają tarp oro temperatūros ir šildymo išlaidų: šaltesniais mėnesiais sąskaitos didėja, o šiltesniais – mažėja.
VERT skaičiavimais, orams už lango sausio mėnesį išliekant tokiems patiems ir likusią mėnesio pusę, naujos statybos 60 m2 dydžio bute su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita vidutinė šilumos sąskaita, nevertinant PVM, už sausio mėnesį gali siekti apie 70 Eur (2025 m. sausį ‒ apie 43 Eur). Tokio pat dydžio senos statybos renovuotuose namuose sąskaita gali siekti apie 113 Eur (2025 m. sausį – apie 76 Eur), o nerenovuotuose senos statybos namuose apie 187 Eur (2025 m. sausį ‒ apie 127 Eur). Atkreipiame dėmesį, kad sąskaitų dydžiai yra preliminarūs, o galutinės sąskaitos priklauso nuo buto dydžio, suvartoto šilumos kiekio bei konkrečios šildymo kainos mieste.
Didelę reikšmę sausio šildymo sąskaitoms turės tai, kad nuo šių metų pradžios panaikinta laikina PVM lengvata centralizuotam šildymui – vietoje lengvatinio 9 proc. PVM nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM. Sąskaitos dėl to vidutiniškai didės dar 8‒22 Eur, priklausomai nuo būsto ir šilumos suvartojimo.
Pasak M. Taparausko, vertinant pirmąją 2025‒2026 m. šildymo sezono pusę (spalio–gruodžio mėn.), bendras šilumos kainų lygis Lietuvoje išliko stabilus. Vidutinė šilumos kaina siekė 7,14 ct/kWh be PVM ir, palyginti su tuo pačiu 2024‒2025 m. šildymo sezono laikotarpiu, kito nežymiai. Pernai spalį fiksuotas nedidelis kainų augimas, tačiau lapkritį ir gruodį kainos mažėjo, todėl bendras sezono pradžios kainų lygis išliko stabilus.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kainų dinamika skyrėsi: Vilniuje vidutinė šilumos kaina mažėjo, o Kaune augo ‒ daugiausia dėl į tarifą įtrauktų investicijų į šilumos ūkio infrastruktūros atnaujinimą. Panevėžyje, Klaipėdoje ir Šiauliuose kainų pokyčiai buvo nedideli.
Likusiais šildymo sezono mėnesiais – vasarį–kovą – šilumos kainos, prognozuojama, turėtų išlikti panašaus lygio kaip ir praėjusiais metais, todėl pagrindinis veiksnys, lemsiantis šildymo sąskaitų dydį, ir toliau bus oro temperatūra bei taikomas didesnis PVM. Vis dėlto, šaltiems orams užsilikus, kartu su augančiu šilumos poreikiu auga ir šilumai gaminti naudojamo kuro poreikis, todėl neatmestini ir kuro kainų pokyčiai likusio šildymo sezono metu.
Sausio mėnesiui šilumos sektoriaus įmonės yra apsirūpinusios beveik 95 proc. biokuro (palyginti su 2025 metų sausio mėn.), kurio vidutinė kaina siekia 24,81 Eur/MWh. Vis dėlto VERT prognozuoja, kad ilgesniam laikui užsitęsus šaltesniems orams vidutinė biokuro kaina šalyje likusį šildymo sezoną galėtų padidėti iki 25‒27 Eur/MWh, nes trūkstamas kiekis būtų įsigyjamas rinkoje už santykinai aukštesnę kainą dėl atšalusių orų ir didesnio biokuro poreikio.
Gyventojams rekomenduojama, vertinant šildymo sąskaitas, atkreipti dėmesį ne tik į galutinę mokėtiną sumą, bet ir į suvartotos šilumos kiekį ‒ palyginti jį su ankstesniais laikotarpiais. Kilus klausimams, gyventojai raginami kreiptis į savo šilumos tiekėją.
Išsamią šilumos kainų statistiką galite rasti VERT skelbiamoje apžvalgoje.
Kam reikia gąsdinti. Kai pateiks sąskaitas, tai ir bus mokama.
Konservatorių pakeltas PVM ar žino avys????O nauja gauja sumažinti nenorėjo,biznis, tobula.
Kaip neteisingai ruZZijoje vykdoma propaganda.
Balsavimas dėl PVM pakėlimo vyko 2025 metais. Už pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 21, o 15 susilaikė.
„Aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis teigė, kad naikinti lengvatą šildymui reikėjo, nes ji yra socialiai neteisinga. Pasak jo, 70% Lietuvos gyventojų ir taip gali susimokėti už šildymą, nes turi pakankamas pajamas.
kodėl daugiabutiniams tinginiams reikia šildymą kompensuoti tik už tai, kad gyvena mūsų dotojamuose daugiabučiuose, kur nei kiemų reikia tvarkytis, nei žolės pjauti, už renavacijas prideda iš biudžeto, viską gauna už dyka iš biudžeto. Savam name tai viską darai pats ir dar už visokį kurą susimoki visą PVM.
Kas tikrai neturės pajamų, tai tam ir kompensacija bus pritaikyta didesnė, bet tik tiems, kas atitiks pajamų kriterijus
Nieko baisaus.