Lapkritį sumažėjusią centralizuoto šildymo kainą lėmė atpigęs kuras bei rugsėjį pakeista jos skaičiavimo metodika, sako BNS kalbinti ekspertai. Pasak jų, šilumos kainas šildymo sezono metu lems kuro kainos, orai bei jų nulemta iškastinio kuro dalis tiekėjų kuro struktūroje.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 5,6 proc. iki 9,71 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh).
Pasak VERT nario Mato Taparausko, mažesnes šildymo kainas lėmė sumažėjusios gamtinių dujų ir biokuro kainos.
„Pagrindinė priežastis yra, nors ir ne ženkliai, bet žemyn pasukusios gamtinių dujų ir biokuro kainos. Spalio pradžioje mes turėjome energijos išteklių kainas, kurios laikėsi iš esmės praėjusio vasario kainų lygyje. Per spalio mėnesį tiek dėl šiltų orų, tiek dėl Europoje užpildytų gamtinių dujų saugyklų bendros kainos šiek tiek pasuko žemyn“, – BNS teigė M. Taparauskas.
„Tas pokytis yra ir leidžia šiek tiek įmonėms sumažinti savo prognozuojamą lapkričio mėnesio kainą, įvertinant jų sudarytus kontraktus tiek dėl biokuro, tiek dėl gamtinių dujų“, – pridūrė VERT narys.
Mažesnes šildymo kainas lėmė ir rinkos reguliuotojo rugsėjį pakeista jų skaičiavimo metodika, leidžianti lanksčiau keisti kainas.
Pasak M. Taparausko, iki rugsėjo šildymo kainos būdavo skaičiuojamos remiantis fiksuota visų metų kuro struktūra bei ankstesnių mėnesių jo kainomis. Tuo metu dabar jos skaičiuojamos atsižvelgiant į tiekėjų kuro įsigijimo ateities kontraktus bei būsimojo laikotarpio kuro struktūrą.
„Metodikos pakeitimas leido įmonėms skaičiuoti kuro kainas pagal į ateitį sudarytus kontraktus bei įvertinti tai, kokia kuro struktūra, koks kuras bus naudojamas kitą mėnesį bei apskritai ateinantį laikotarpį“, – aiškino M. Taparauskas.
„Ankstesnis skaičiavimas sukurdavo neigiamus finansinius srautus įmonėms, kada staigiai keičiasi kuro kainos. Tuo pačiu gyventojams nebūdavo pasiūlomas lankstumas arba neužtikrinamas kainų pokytis“, – teigė VERT narys.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovo Valdo Lukoševičiaus, pakeista metodika leidžia subalansuoti šilumos tiekėjų pajamas bei išlaidas.
„Kai prasidėjo energetinė krizė, susidarė tokia problema, kad kai per mėnesį kuro kainos šoko vos ne pusantro–du kartus, įmonės likdavo be pinigų ir neturėdavo pajamų. Pavyzdžiui, kainas skaičiuojant pagal vasarą, kai pasibaigus šildymo sezonui apimtys yra mažos, įmonės nesurinkdavo pinigų, reikėdavo daug skolintis ir sektoriui susidarydavo gana sudėtinga situacija“, – BNS aiškino V. Lukoševičius.
„Dabar kainos tikslesnės. Kokios išlaidos bus tą mėnesį, tokios jos ir įskaičiuotos į kainą. Tada įmonių pajamos bus atitinkamai subalansuotos su atitinkamo mėnesio išlaidomis“, – teigė LŠTA vadovas.
„Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Antanas Katinas teigė, jog šilumos kainas lapkritį leido sumažinti įmonės investicijos į biokuro įrenginius, taip pat metodikos pokyčiai.
„Nepriklausomi šilumos gamintojai, ypač šildymo sezono metu, reaguoja į šilumos tiekėjo (kuro struktūrą – BNS). Kol neturėjome biokuro katilų, jie žiūrėdavo į mūsų dujinę dedamąją. Kai atsirado biokuro katilai, jie to daryti nebegali. O biokuras visada buvo 30 procentų pigesnis už dujas“, – BNS teigė A. Katinas.
„Ir ta metodika, be abejonės, turi įtakos. Vis tiek šaltuoju periodu dar reikia naudoti kažkiek iškastinio kuro, bet tie metodiniai pataisymai, kai jo nereikia naudoti, leido jo ir neskaičiuoti, nes anksčiau pagal metodiką reikėdavo jį įdėti“, – kalbėjo „Klaipėdos energijos“ vadovas.
„Mes galime dėti realesnes prognozes. Metodikos pakeitimas leido tiksliau prognozuoti kainas, nes kuras yra 80 procentų kainos. Tikslesnis prognozavimas duoda savų rezultatų“, – pridūrė jis.
Lapkritį, palyginti su spaliu, šilumos kaina labiausiai sumažėjo Klaipėdoje – 14,6 proc. iki 8,59 cento. Panevėžyje ji smuko 13,9 proc. iki 9,58 cento, Kaune – 3,3 proc. iki 9,19 cento, Vilniuje – 1,5 proc. iki 8,77 cento, Šiauliuose – 0,7 proc. iki 8,52 cento. Šiame mieste lapkritį kaina buvo mažiausia.
Sąskaitos priklausys nuo kuro kainų ir orų
Pasak VERT nario M. Taparausko, nesikeičiant kuro kainoms, šilumos kainos šio sezono metu gali išlikti panašios, kaip lapkritį.
„Viskas priklausys nuo energijos kuro kainų. Bent jau šiuo metu vyraujančios kainos yra panašios į tai, ką mes turėjome praėjusios žiemos piko metu – sausio ir vasario mėnesiais. Jeigu kuro kainos nesikeis, šio šildymo sezono kaina gali išlikti panašiame lygyje“, – teigė M. Taparauskas.
„Vis dėlto, jeigu pasikeistų situacija, dėl ko kuro kaina pasuktų aukštyn arba žemyn, atitinkamai koreguotųsi ir šilumos kaina“, – pridūrė jis.
Pasak V. Lukoševičiaus, kintančios kuro kainos labiausiai paveiks tuos miestus, kur kūrenama daugiau dujų.
„Labai skirtinga situacija bus kiekvieną mėnesį, nes dujų kainos mes nežinome, ji yra labai kintanti, todėl labai lems dujų sunaudojimas, kiek jo reikės, o jos dar priklauso ir nuo klimato, kiek jų reikės. Ir kaina nežinoma, ir kiek jų reikės“, – teigė V. Lukoševičius.
Vis dėlto, pasak jo, kitų metų vasarį ir sausį šilumos kainos turėtų būti 10–30 proc. didesnės nei šiemet tuo pat laiku: „Nebus to didžiulio skirtumo, kaip buvo rudenį“.
„Klaipėdos energijos“ vadovas A. Katinas tikisi, kad gruodį šilumos kainos bus tokios pat, kaip lapkritį, o kitų mėnesių situacija priklausys nuo to, kiek reikės kūrenti mazuto ir dujų. Jų dalis, pasak A. Katino, per šildymo sezoną gali siekti iki 15 proc. įmonės sunaudojamo kuro.
„Manyčiau, kad galėtume išlaikyti stabilias šilumos kainas bent jau ateinantį mėnesį – gruodį. Vėliau bus matyti, kaip orai. Jeigu galėsime gaminti šilumą nenaudodami iškastinio kuro, tai kainos tikrai neturėtų drastiškai brangti“, – teigė A. Katinas.
Pjuvenų granulių kaina parduotuvėj 500 € tona ! Aš tai radau išeitį – kviečių grūdais pečių kūrenu (250 € tona). Gal tai suprato ir LR Valstybiniai šilumos gamintojai kuris kuras pigesnis – ar granulės ar grūdai ?