Šimonių girios bendruomenė nerimauja dėl saugomų miškų kirtimų, ministerija ramina

Šimonių girios bendruomenei nerimaujant dėl planuojamų miško kirtimų Utenos apskrityje, Aplinkos ministerija ramina ir sako, kad viskas daroma pagal taisykles.

Vasarį bendruomenė kreipėsi į visuomenę ir už aplinkosaugą atsakingas institucijas, kad šios padėtų stabdyti Utenos apskrities miškų tvarkymo schemos tvirtinimą.

Anot bendruomenės, dokumentas nulems labiausiai lankomų ir pamėgtų Ignalinos, Molėtų, Anykščių, Zarasų rajonų miškų ateitį.

„Šimonių girios bendruomenės nariai buvo šokiruoti, kai išvydo Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų urėdijos parengtoje Utenos apskrities miškų schemoje siūlomus drastiškus sprendinius“, – rašoma pranešime.

„Pavyzdžiui, kurortiniame Anykščių rajone ketinama mažinti saugomų miškų plotus ir didinti medienos gavybai skirtus plotus“, – tvirtinama jame.

Pasak bendruomenės, schemoje numatoma, kad Anykščių rajone šį dešimtmetį kirtimai išaugs 20 proc., o tai prieštarauja Vyriausybės programos įsipareigojimams realiai apsaugoti saugomas teritorijas.

Ministerija: viskas pagal teisės aktus

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis sako, kad Utenos apskrities miškų tvarkymo schema rengiama „griežtai vadovaujantis teisės aktų reikalavimais“.

„Schemos sprendiniai priimami vadovaujantis saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, Miškų valstybės kadastro, Nekilnojamojo turto registro, Kultūros vertybių registro, Saugomų teritorijų valstybės kadastro, Saugomų rūšių informacinės sistemos, Žemės gelmių registro duomenimis“, – BNS atsiųstame komentare sakė valdininkas.

Jo teigimu, Utenos apskrityje miškų plotas bendrai padidėjo 14,1 tūkst. ha ir didžioji šio padidėjimo dalis yra už saugomų teritorijų ribų.

Tai, pasak specialisto, atitinkamai lėmė, kad labiausiai – 13,8 tūkst. ha – padidėjo IV miškų grupės (ūkinių) miškų plotas.

„Tačiau tai ne saugomų, o naujai įveistų ar savaime sužėlusių naujų miškų sąskaita“, – tvirtino N. Kupstaitis.

Jo duomenimis, I grupės (rezervatinių) miškų padaugėjo 12,8 ha, IIB miškų grupės (rekreacinių) miškų – 381,3 ha, III miškų grupės (apsauginių) miškų – 2 tūkst. ha.

Vis dėlto 2,1 tūkst. ha sumažėjo IIA miškų grupės (ekosistemų apsaugos) miškų plotas.

„Tai lėmė pakeisti apsaugos zonų nustatymo normatyvai, patikslėję reljefo matavimai, taip pat 2015 metais pakeistos Miškų įstatymo nuostatos, pagal kurias IIA miškų grupei priskiriami tik konkretūs draustiniai ir priešeroziniai miškai“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

Anot jo, dėl minėto įstatymo pakeitimo nebeliko 1,7 tūkst. ha IIA miškų grupės saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškų.

„Šie miškai daugiausiai buvo priskirti prie III miškų grupės valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų buferinių apsaugos zonų miškų. Taip pat dėl tikslesnių matavimų gerokai sumažėjo IIA miškų grupės priešerozinių miškų – 846 ha“, – sakė N. Kupstaitis.

Jis pridūrė, kad „kadangi rengiant schemą griežtai vadovaujamasi teisės aktų reikalavimais, o miškai miškų grupės priskiriami pagal nustatytus normatyvus ir reikalavimus, tai ir nelieka vietos interpretacijoms ar galimiems subjektyviems sprendimams pagal kažkieno pageidavimus sumažinti ar padidinti vienos ar kitos miškų grupės plotus“.

Aplinkos ministerijos atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad vien pernai „Natura 2000“ ir buveinių apsaugai svarbios teritorijų plotas padidėjo 35 tūkst. ha (iki 784,5 tūkst. ha), o šiemet planuojama įsteigti 12 naujų draustinių. 

Šiuo metu saugomos teritorijos iš viso užima 1,1 mln. ha – apie 17,63 proc. Lietuvos teritorijos. Vyriausybė Lietuvos saugomas teritorijas numačiusi išplėsti iki 20 proc. šalies ploto.