Anykščių šv. Mato bažnyčioje kartu su šešiais dvasininkais šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas.
Rugsėjo 12 dieną, šeštadienį, Anykščiuose buvo paminėtas Panevėžio vyskupijos šimtmetis.
Ši data buvo minima visuose Panevėžio vyskupijos dekanatuose, Anykščių dekanatas buvo paskutinysis, kuriame surengta šventė.
Šia proga Anykščių šv. Mato bažnyčioje Šv. Mišioms vadovavo vyskupas Linas Vodopjanovas, koncelebravo Anykščių dekanas kun. kan. Petras Baniulis, vik. kun. Žilvinas Treinys, Troškūnų klebonas kun. Tomas Paliukėnas, Raguvos klebonas kun. kan. Juozas Janulis, Alantos klebonas Audrius Vogulis, Viešintų klebonas Ričardas Banys ir Panevėžio katedros vik. kun. Dovydas Dabužinskas.
Sakydamas pamokslą, vyskupas L. Vodopjanovas kėlė klausimą, kodėl žmogus nebeieško Jėzaus.
„Galbūt todėl, kad esame per daug kuo nors prisotinti. Turime daug daiktų, daug pramogų, daug informacijos, daug pasirinkimų. Ir ne tik jaunimas šiandien kartais atrodo nebenorintis nieko ieškoti. Tą patį galime pastebėti ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Žmogus gali būti nugyvenęs ilgą gyvenimą, daug patyręs, daug matęs, tačiau jo širdyje gali atsirasti nuovargis: „Aš jau viską žinau. Aš jau viską mačiau“, – kalbėjo vyskupas.
Dvasininkas taip pat ragino į praeitį žvelgti su padėka.
„Žvelgdami į mūsų bažnyčias, į jų grožį, į išpuoštus altorius, paveikslus, kryžius, galime prisiminti tuos žmones, kurie gyveno prieš mus. Jie taip pat turėjo sunkumų, karų, nepriteklių, išbandymų. Tačiau jie išsaugojo tikėjimą ir perdavė jį mums. Jie pastatė, puošė ir saugojo bažnyčias ne vien dėl grožio. Jie norėjo, kad ateinančios kartos turėtų vietą, kurioje galėtų susitikti su Dievu“, – sakė vyskupas L. Vodopjanovas.
Po homilijos vyskupas pašventino Panevėžio vyskupijos šimtmečio medalį. Medalyje pavaizduotas Panevėžio vyskupijos globėjas – šventasis Kazimieras.
Renginys, apie kurį informacija plačiau pasklido tik tarp uoliausių tikinčiųjų, prasidėjo Vyskupo skvere, jį vedė ir vyskupijos kūrimosi pradžią apžvelgė Pasaulio anykštėnų bendrijos pirmininkas prof. Tomas Ladiga, muzikinius kūrinius atliko Anykščių kultūros centro folkloro ansamblis „Valaukis“ ir tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ (vadovė Asta Motuzienė).
sužinojo tik per bažnyčią.
Šventės metu pristatyta knyga „Panevėžio vyskupija. Praeitis ir dabartis. 1926–2026“, kurios sudarytoja yra Jolanta Lebednykienė.
Anykščių dekanato Panevėžio vyskupijos šimtmečiui paminėti renginį užbaigė Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, bažnyčios šventoriuje susirinkusieji buvo vaišinami kareiviška koše.
Panevėžio vyskupija įkurta 1926 metų balandžio 4 dieną. Jos įkūrimo iniciatorius buvo palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Iki tol Panevėžio vyskupijos teritorija priklausė Žemaičių vyskupijai, todėl vienas iš pagrindinių pertvarkos tikslų buvo priartinti vyskupus prie tikinčiųjų. Popiežius Pijus XI pirmuoju Panevėžio vyskupu paskyrė kunigą prof. Kazimierą Paltaroką.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Anykšta savo skaitytojams pateikė įvykusio Panevėžio vyskupijos 100 paminėjimo Anykščių dekanate renginio aprašymą. Komentatoriai klausia, kodėl nebuvo informacijos apie renginį iš anksto. Manyčiau, šis įvykis visų pirma buvo skirtas Anykščių dekanato tikintiesiems, sistemingai dalyvaujantiems savo parapijų bažnyčiose švenčiamose Šv. Mišiose, o taip pat ir visiems geros valios žmonėms.
Tiesa ta, kad informacijos nebuvo Anykštoje. Netiesa, kad informacijos nebuvo niekur kitur.
Visą vasarą, o ir šiandien – titulinių atlaidų metu – Anykščių bažnyčioje šalia centrinio altoriaus vis dar buvo reklaminis stendas, informuojantis apie Panevėžio vyskupijos 100 minėjimus (taip pat ir Anykščiuose). Nereikia būti „davatkėle” (užgauloka!), kad užsukus į bažnyčią net ne Šventoms Mišioms, bet, tarkim, miesto šventės metu, vargonų festivalio koncertų ar kitomis progomis, pastebėti šį akį atkreipiantį gana ryškų stendą.
Daugelis mūsų esame socialinių tinklų vartotojai, tame tarpe Facebook. Draugus renkamės pagal pomėgius, interesus ir panašiai. Natūralu, kad ne visi Anykštos skaitytojai domisi Panevėžio vyskupijos ar Anykščių parapijos tinklapiais, kuriuose pranešimai šia tema buvo skelbiami nuolat.
Į šventę susirinko tie, kurie perskaitė, pamatė, išgirdo, pasidalino, kuriems tai svarbu, aktualu, įdomu. Dalyvavo ir visų dekanato parapijų didesnės ar mažesnės tikinčiųjų grupės.
Kita vertus, kodėl aš turėčiau eiti į renginius, kuriais paprastai nesidomiu? Kodėl turėčiau eiti į bažnyčią, jei mano gyvenime nėra ar beveik nebėra vietos Dievui? Vyskupas savo homilijoje kalbėjo apie tuštėjančias bažnyčias ne festivalių dienomis ar jo atvykimo į Anykščius proga, bet eilinių sekmadienių Šventų Mišių metu. Dalyvavo tie, kurie dalyvavo.
Ką prarado nedalyvavę, bet reiškiantys nuoskaudą? Pabandykite atsakyti sau į klausimą DĖL KO MAN TAI YRA ar BUVO SVARBU?
Ar dėl praleistos bendros padėkos maldos Šv. Mišių metu už vyskupijos 100-metį, nes aš jaučiuosi visuotinės Bažnyčios nariu? Ar dėl ne per ilgo, bet puikaus vargonų koncerto prieš Šv. Mišias? Ar dėl neišgirstų vyskupo minčių, ar dėl pakiliai per šv. Mišias giedojusio ir po jų koncertavusio Polifonijos choro? Ar dėl bendrystės per suneštines vaišes ir skanaujant kareivišką košę?
Jeigu taip, gal. Dėl to skaudoka, suprantu.
Tačiau turiu įtarimų, kad yra ir kitų rašančiųjų interesų ir priežasčių, niekuo nesusijusių nei su mano klausimu, nei su šia tema apskritai.
Gyvenimas tęsiasi.
Taigi, paskutiniu metu išankstinė informacija mus pasiekia jau ne tik iš skelbimų lentų, kaip ir iš tam tikrų portalų, primenančių, kad toks būdas vis dar egzistuoja.
Bet ačiū jiems.
Ar ne patys kunigai kalti kad slobsta tikėjimas.Pažiurėkit kaip elgiasi, kokia puikybė, didybė susireikšminimas neišpasakytas.
Tai nieks nebenori tokiu tarpininku, meldžiasi tiesiogiai.
Ateitį bus dar blogiau.
Juk patys teigia kad bažnyčia atskirta nuo valstybės, tai ir kam žiniasklaidoj skelbt, tik davatkos turi viską žinot, kitiems nebūtina.
Nieko nežinojau apie tokį renginį.
Blogai Anykščiuose su informacija apie renginius. Iš karo su Anykšta kai į laikraštį nededami skelbimai nukenčia visi žmonės. O
Anykščių klebonas gal ir apskritai nenori arba neturi laiko skaityti, tai nesikreipia dėl reklamos apie Vyskupo atvykimą ar kokius vargonų koncertus į žiniasklaidą. Toks krūtas meistriuks atrodo. Užtat viskas daroma atmestinai ir kaip tai atgrubnagiškai. Jokio bendruomenės vienijimo, sutelkimo apie bažnyčią nesijaučia. Bažnyčia sau, o miesto žmonės sau. Jeigu nesi užkietėjusi davatka tai apie didžiuosius renginius Anykščių bažnyčioje sužinai iš spaudos jau po laiko.
Prie Klebono Krumpliausko taip nebūdavo. Bažnyčia būdavo pilna, informacija paskelbta, visi viską žinojo.
Inkūnuose kai vyksta atlaidai žmonių irgi dabar pilna bažnyčia ir šventorius, nes klebonas Ričardas Banys prieš atlaidus paskelbia kas bus Inkūnuose laikraštyje ir internete.
Visada kai tik galime su džiaugsmu važiuojame į Inkūnus, nors patys gyvename Anykščiuose. Atgaivina sielą ne tik puikūs ir įdomūs Klebono pamokslai, šviesios Mišios, bet ir jaukus pasibuvimas su bendruomene. Klebonas mišiom pasibaigus tylom neišlekia iš bažnyčios, bet pakalbina žmones, sustoja prie žmonių.
Yra iš ko pasimokyti Anykščių klebonui. Jeigu būtų viešai buvę pranešta , o ne tik per pamokslą , tai 100 metų Vyskupystės įkūrimo proga tai nebūtų buvusi pustuštė Anykščių bažnyčia ir žmonės būtų atėję prie Baranausko paminklo paklausyti koncerto. Buvo tokia graži diena.
The US president raged at NATO allies over defense spending in meeting with the German chancellor, as Israel ordered its military to ‘advance’ in Lebanon
Užsikruš…it su savo sušikta bsžnyčia Vatikano mafijozai.
The US president raged at NATO allies over defense spending in meeting with the German chancellor, as Israel ordered its military to ‘advance’ in Lebanon
Bažnyčia kaip ir „nepriklausomi” elektros tiekėjai – tiesiog lišnas tarpininkas imantis pinigus už nieką. Kunigai bažnyčią pavertė bizniu,su tikėjimu tai jau turi mažai ką bendro.
Žodis ,,nebeieškomas ” man visai nepriimtinas. Tikiu ir meldžiuosi .
Ne visada norisi Anykščių bažnyčioje melstis, tiesiog įkyru ir vargina ypač vakarinių mišių metu karksėjimas – giedojimas tos blondinės davatkėlės Laimos net vargina.
Be to trūksta patiems kunigams dvasingumo. Nesinori eiti išpažinties ,nes kelia nepasitikėjimą.
Nebėra Anykščių parapijoj tvirtumo.
Kažko slegia ypač kunigo nesąmoningi pamokslai ,nei šis nei tas.
Kadaise buvo Petriukas ukrainietis su ypatingu dvasingumu ,ypatingais pamokslas. Išeidavai iš bažnyčios pilnai dvasiškai tvirtas prisipildys gerumu.
Abejoju ar visagaliui viešpačiui reikalingi išpuošti altoriai,padabinti kryžiai,auksuotos bažnyčios. Gal čia tik dvasininkų išmislas ir tuščiagarbiškumas.
Nebuvo jokios informacijos apie šitą renginį. Niekur neskelbta. Kunigas tik po mišių žmones pakvietė paminėti jubiliejaus. Dėl to buvo sarmata prieš vyskupą kai aikštė buvo dyka. Tik ponai iš savivaldybės ir kultūros namų sėdėjo.
Tai su visais renginiais tas pats – sužinai,kad kažkas kažkur vyko tik jau po visko. Jei pats kažkur specialiai neseki informacijos tai praktiškai nėra šansų,kad atsitiktinai kažkur kažką sužinosi iš anksto. Visi renginiai vyksta po grifu: Visiškai slaptai. Žiniasklaida irgi skelbia tik kas kur buvo – bet neskelbia kas kur bus.
centre skelbimų lentoje skelbimas, per mišias kvietė.
Gal tu durnas? Kas be trečio amžiaus universiteto studenčių turi laiko trainiotis apie miesto skelbimų lentas