Šio sezono vilkų medžioklės sezonas – kuklesnis

Baigėsi vilkų medžioklės sezonas – Anykščių rajone buvo sumedžioti keturi pilkiai, kai tuo tarpu pernai medžiotojai jų sumedžiojo net devyniolika.
Apie tai, kodėl šis vilkų medžioklės sezonas nebuvo toks sėkmingas, „Anykšta“ kalbėjosi su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus valdybos pirmininku, medžioklės žinovu Rimantu Pečkumi.

„Viena iš priežasčių – praėjusį sezoną vilkus, negaliu sakyti, kad išmedžiojome, greičiau – „apmedžiojome“. Plius medžiotojams buvo nedėkinga žiema – nebuvo sniego, nebuvo pėdsakų. Pavyzdžiui, kai Utenoje, apie Tauragnus, buvo daugiau sniego, medžiotojai net kelis vilkus pagal pėdas susekė. Dar viena priežasčių – vilkai tapo gudresni“, – „Anykštai“ kalbėjo R. Pečkus.
2024–2025 metų medžioklės sezono metu buvo nustatytas 341 vilko sumedžiojimo limitas – toks pats, kaip ir 2023–2024 metų sezoną. Sumedžioti 326 vilkai, vienas iš jų buvo rastas partrenktas automobilio ir šeši sumedžioti pagal specialiai išduotą leidimą paimti iš gamtos.
Daugiausia vilkų šį sezoną sumedžiota Varėnos rajone – net 26. Šiaulių ir Šakių rajonuose medžiotojai sumedžiojo po 18 pilkių, Lazdijų rajone – 14.
Vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 dienos iki kovo 31-osios. Jei nustatytas sumedžiojimo limitas yra išnaudojamas anksčiau, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas, pasiekus limitą.

Šiuo metu, pasak medžioklės žinovo R. Pečkaus, galima medžioti šernus, bebrus, lapes, elnius.
„Šernus galima medžioti ištisus metus, bet didžioji dalis medžiotojų klubų iki gegužės mėnesio susilaiko. Pavasaris – ramybės metas.
Kalbant apie šernų populiacijos atsistatymą po kiaulių maro epidemijos, Rytinėje Anykščių rajono pusėje – Elmininkuose, Kurkliuose, Skiemonyse – antri metai, kaip pasiektas priešmarinis sumedžiotų žvėrių skaičius. Dabar vėl atsiranda maru sergančių šernų, bet daugiau viruso randama kritusiuose, ne sumedžiotuose šernuose. Troškūnų, Traupio, Vašuokėnų, Andrioniškio pusėje šernų mažiau. Kodėl – pasakyti sunku, galbūt buvęs didesnis šernų kritimas, gal maras užsitęsė ilgiau“, – apie medžiojamus žvėris pasakojo R. Pečkus, pridurdamas, jog šiuo metu, iki balandžio 15-osios, labiausiai medžiotojų trokštamas grobis buvo bebrai.
„Jie žalą daro, bet dabar yra daug nusausintų, prižiūrimų melioracijos griovių, dėl to sumažėjo bebrų buveinių. Tačiau žmonės skundžiasi – neseniai ir man vienas skambino, – jam, gyvenančiam netoli Rubikių ežero, bebras užtvenkė pievą. Būna, apgraužia obelis, iš miškų savininkų gauname skundų. Mūsų taisyklėse parašyta, kad privalome atlyginti kanopinių žvėrių ir bebrų padarytą žalą. Operatyviai reaguojame į skundą, paprastai stengiamės susitarti. Gamtoje vietos turi būti visiems. Jei bebravietė yra perspektyvi, nedaranti jokios žalos, su žmogumi pasikalbame, kad bebro kaimynystė – nieko baisaus. Iš tiesų, arba nežinau, arba neteko girdėti, bet bebro padarytos žalos atlyginti dar neteko“, – tikino medžioklės žinovas R. Pečkus.