UAB „Anykštos redakcija” leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas” , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.
Antradieniais ir penktadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.
Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.
UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai
UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė.
Portalo anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas.
Projektus iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas:
„Legenda: gyvieji Anykščiai – 2024“ – 6000 Eur;
„Kartos“ – 6600 Eur;
„Anykščiai – tarp tradicijos ir perspektyvos“ – 17000 Eur.
© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje
Jau buvo kultūros sostinė. Kiek išmesta pinigų į balą? Ar kažkam naudinga?
Prašau pristatyti redakcijai diskusijos autorių !!!
Gerb. Antanai, mano pavardė ir vardas Jums nieko nepasakys, nes mes nesame pažįstami. Esu nuolatinė Troskūnų profesionalios kultūros renginių lankytoja iš kito rajono. Nuoširdžiai žaviuosi Troškūnų kultūriniu fenomenu ir linkiu, kad tęstųsi. Ir Troškūnai gyvuotų ir klestėtų!
Lygis, lygis ir dar kartą profesionalus, unikalus, išskirtinis lygis reikalingas Lietuvos kultūros sostinei gauti. Kažkoks išskirtinumas gi turi būt, kuo būsim kitokie, negu kiti Lietuvos miestai.
Tačiau, nemanau, kad Anykščiai gaus antrą kartą.
Nors kodėl gi neteikti. Viskas normalu, o miesteliai galės prisidėt. Žinoma ypatingai Troškūnai su labai lankomais renginiais.
Mažosios kultūros sostinės yra renkamos iš miestelio statusą turinčių vietovių. Troškūnai yra mažiausias pagal gyventojų skaičių Lietuvoje istorinis MIESTAS. Jie turi administracinį valdymo organą seniūniją ir jų istoriškumą parodantį ženklą – herbą. Jau nekalbant apie miesto vystymosi ir gyvavimo istoriją, kuri susijusi krikščioniškos kultūros ir mokslo židinio Bernardinų vienuolyno įsikūrimo ir klestėjimo istorija.
Nereikia tiems troškūniečiams taip uodegą kelt, nusliapent tikrają istoriją, kuri byloja tai-„1956 m. gruodžio 28 d. Troškūnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė Troškūnų profesinė technikos mokykla, buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė” -dumenys iš Vikipedijos.
KAVARSKAS -MIESTAS Anykščių rajone, kuris rašytiniuose šaltiniuose 1551 m. vadinamas miestu.-duomenys iš Vikipedijos. Taigi, Troškūnai kultūriškai garsūs tik istoriniu vienuolinu, bet ne miesto vardu.
Nepyk, katinai, bet nors Kavarskas ir buvo mažoji kultūros sostinė, nedatempiat iki Troškūnų, toli gražu. Sėkmės.
dėl sostinės visai nepykstu ir kultūros Troškūnams linkiu neprarasti, tik nereikia pūsti tuo, kuom negalite pasigirti. Vien jau tas jūsų sovietinės profkės buvęs bendrabutis kaip sovietinės kultūros simbolis visai nesiderina su Lietuvos kultūros sostinės miesto statusu. Geriau jau Anykščiai su senosios ligoninės miesto centre apleista teritorija tegu ruošia kultūrines programas Lietuvos gyventojams ir turistams iš užusienio :), o Kavarskas juos pasitiks su koldūnais ir šaltinio vandeniu!
Troškūnai tinka mažosioms kultūros sostinėms – kitam Kultūros ministerijos konkursui, o Anykščiai 2027 m. bus labais svarbūs dėl pirmojo Lietuvos memorialinio muziejaus šimtmečio jubiliejaus. Tie metai Seimo bus paskelbti Memorialinių muziejų Metais. Tai reikšmingas motyvas. O nuostatai nedraudžia būti Lietuvos kultūros sostine ir daugiau kartų, ne tik vieną.
Troškūnai mažiosios kultūros sostinės lygį senai peržengė, apie ką jūs kalbat.Mažoji kultūros sostinė kaimo renginių lygis.
Mažųjų kultūros sostinių programa yra ne kaimų programų, o miestelių, o Troškūnai ir yra miestelis, jame nėra kitų kultūros įstaigų – tik Anykščių kultūros centro padalinys. Kad ir kaip gerai jis bedirbtų, bet to maža. Be to, nežinia kokie bus santykiai su bažnyčia naujam kunigui klebonauti atvykus. Beje, šiuo metu Svėdasai kaip visuma turi daugiau gyvybės, negu Troškūnai.
Jeigu Svėdasai turi daugiau gyvybės negu Troškūnai, tai aš baleto artistė, Svėdasai turi gyvybės net mažiau negu Kavarskas ir net Skiemonys.