Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Medžiojamųjų gyvūnų žalos vertinimo metodikos pataisas, leisiančias objektyviau įvertinti medžiojamų gyvūnų padarytą žalą miškams.
Reali tokių gyvūnų padaryta žala miškams yra didesnė negu apskaičiuojama pagal dabar galiojančią metodiką, kadangi nevertinami ankstesniais metais padaryti nuostoliai medžių ir medynų prieaugiui, kokybei ir sveikatingumui.
Todėl parengtose pataisose siūloma vertinti ne tik paskutiniais metais medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą miškui, bet ir nuostolius per visą miško želdinių ir žėlinių, jaunuolynų ar medynuose augančių medžių augimo laikotarpį. Jau išmokėta žala nebūtų antrą sykį skaičiuojama, kadangi ankstesniais metais padaryti pažeidimai nebūtų skaičiuojami pakartotinai.
Taip pat parengtoje metodikoje būtų numatytos ir išimtys, kada žala neatlyginama. Ji nebūtų mokama, kai medžiojamieji gyvūnai pažeidė želdinius, žėlinius nuskabydami ūglius, neapsaugotus repelentais, tvoromis ar kitomis apsaugos priemonėmis, turinčiomis užtikrinanti apsaugą, laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.
Nebūtų mokama ir už žalą miškui, padarytą per dvejus metus ar ilgesnį laikotarpį, tačiau ankstesniais metais apie tai nepranešus seniūnui ir medžioklės plotų valdytojams, kaip numatyta Medžioklės įstatyme.
Kompensacija nepriklausytų ir tuomet, kai pažeistas miškas yra arčiau kaip 200 m nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų ir šių gyvenamųjų sodybų, tačiau jų savininkai ar valdytojai nedavė sutikimo medžioklės plotų valdytojams šaudyti arčiau kaip 200 m nuo gyvenamųjų sodybų ar naudojamų pastatų arba medžioklės plotų naudotojui draudžiama medžioti teritorijoje, kurioje padaryta žala.
Šios metodikoje numatytos išimtys, kuomet žala neatlyginama, nebūtų taikomos, jeigu komisijai atliekant žalos vertinimą būtų nustatyta, kad negavus miško savininko ar valdytojo sutikimo mažesniu kaip 400 m atstumu nuo vertinamo sklypo yra gyvūnų viliojimo vieta.
