Seimui praėjusią savaitę pateiktas Teisingumo ministerijos siūlymas tikslinti laikinojo sulaikymo tvarką: sulaikytajam prašant turėtų dalyvauti advokatas, sulaikymą būtų galima iš karto apskųsti.
Pataisas inicijavusi ministerija teigia, kad Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) numatyta laikinojo sulaikymo tvarka sudaro prielaidas per plačiai taikyti šią procesinę prievartos priemonę.
Anot ministerijos, šiuo metu nėra įtvirtintas greitas laikino sulaikymo taikymo apskundimo mechanizmas, nėra aiškios gynėjo dalyvavimo apklausoje tvarkos.
BPK būtų papildomas nuostata, kad tuo atveju, jei laikinai sulaikytas asmuo prašo per apklausą užtikrinti gynėjo dalyvavimą, apklausa atidedama iki gynėjo atvykimo.
Sulaikytam asmeniui turėtų būti užtikrinama galimybė iki apklausos nedalyvaujant pašaliniams asmenims susitikti su gynėju.
Naujuoju reglamentavimu siūloma, kad tuo atveju, jeigu asmuo būtų sulaikomas neužklupus nusikaltimo vietoje, jis turėtų būti pristatomas pas teisėją dėl suėmimo skyrimo, nebent paaiškėtų naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos sulaikymo metu.
Taip pat siūloma nustatyti, kad asmens sulaikymas nedelsiant galėtų būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas būtų paduodamas per ikiteisminio tyrimo pareigūną ar prokurorą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalėtų tokį skundą išnagrinėti per 20 valandų nuo jo gavimo momento.
Ministerija pažymi, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas numato tik „post factum“ laikino sulaikymo teisėtumo bei pagrįstumo apskundimą, t. y. suėjus maksimaliam 48 valandų terminui, kai asmuo jau būna laisvėje.
Taip pat norima įtvirtinti, kad laikino sulaikymo pagrindai bei sąlygos būtų aiškiai motyvuotos procesiniame dokumente, kartu jame numatant laikinai sulaikyto asmens teisę nedelsiant apskųsti šį sprendimą.
Ministerija nurodo, kad per metus vidutiniškai pareigūnai sulaiko apie 19 tūkst. asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus, iš kurių iki 2 tūkst. asmenų sulaikoma ne nusikalstamos veikos padarymo vietoje.
