Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo neskelbiamiems viešiesiems pirkimams numatyti 15 tūkst. eurų ribą – didesnę nei dabar, bet perpus mažesnę, nei numatoma prezidento pateiktose įstatymo pataisose.
Išvadą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų teiksianti Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos siūlymą iš esmės pritarti, bet tobulinti prezidento Gitano Nausėdos pateiktus pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti nedidelės vertės pirkimus bei leisti efektyviau nagrinėti ikiteisminius ginčus dėl procedūrų.
„Ženklus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus. Įvertinus tai ir siekiant skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus, siūlytina numatyti 15 tūkst. eurų ribą, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą“, – teigia ministerija.
Prezidentas siūlo nuo 10 tūkst. eurų iki 30 tūkst. eurų padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, o sutarčių žodžiu ribą didinti nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų.
Šalies vadovas taip pat siūlo sukurti profesionalių centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą, taip geriau išnaudojant specialistų kompetenciją, naudojant geriausiai organizacijų poreikius ir tiekėjų galimybes atitinkančius pirkimo būdus, sumažinant prielaidas korupcijai ir konkurencijos ribojimams.
Įstatymo pakeitimais taip pat norima numatyti, kad ikiteismine tvarka ginčus tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų dėl vykdomų viešųjų pirkimų spręstų Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, be kita ko, siūlo nustatyti teisę Vyriausybei pasirinkti centralizavimo modelį ir nuspręsti dėl atskirų sektorių centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, taip pat siūlo savivaldybių taryboms priimti sprendimus dėl pirkimų iki 10 tūkst. eurų centralizavimo.
Valstybės kontrolė teigia, perkančiosioms organizacijoms trūksta kvalifikuotų viešųjų pirkimų specialistų. Apie 70 proc. pirkimų procedūrų atlieka specialistai, kuriems ši funkcija yra tik papildoma, ir tik apie 10 proc. specialistų atlieka tik su viešaisiais pirkimais susijusias funkcijas.
„Atsižvelgus į itin didelį perkančiųjų organizacijų skaičių, jų funkcijų ir dydžio įvairovę, akivaizdu, jog tik dalis iš jų turi galimybių skirti pakankamą dėmesį efektyviam viešųjų pirkimų procedūrų vykdymui bei pirkimus vykdančių specialistų kompetencijos ugdymui. Todėl daugeliu atvejų viešųjų pirkimų procedūros vykdomos siekiant formaliai atitikti VPĮ reikalavimus“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Jame rašoma, kad šias „sistemines problemas“ galima spręsti didinant centralizuotos viešųjų pirkimų veiklos mastą ir skatinant profesionalių centrinių perkančiųjų organizacijų tinklo sukūrimą. Prezidentūros įsitikinimu, pokyčiai leistų kasmet sutaupyti bent dešimtadalį viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų – 500-600 mln. eurų.
Prezidento inicijuotos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos Seimui pristatytos birželį.
