Šių metų sausio 1 d. duomenimis, Elektroninio archyvo informacinės sistemos (EAIS) priemonėmis jau prieinamos per 50 tūkst. bylų – daugiau nei 4,2 mln. vaizdų, apimančių dokumentus nuo 15 a. iki 20 a. Tai ir Romos katalikų dvasinės konsistorijos sudaryti dokumentai, žydų istoriją menantys dokumentai, dvarų, diplomatų ir diplomatinių atstovybių, politikų, kūrėjų, partizanų, asmenų fondai, architektūros planai bei miestų ir miestelių planavimo dokumentai.
Skaitmeninėje skaitykloje pasiekiama Lietuvos valstybės istorijos archyvo 669, 768, 1346, 1460, 1487, 1460, 1817 ir 3001–3006 fondų dokumentų dalis – gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygos, veiklos dokumentai, kunigų asmens bylos, apimančios 1467–1959 m. laikotarpį. Tai Alytaus, Alantos, Alsėdžių Romos katalikų vyskupijos dvasinės konsistorijos sudaryti dokumentai. 669 fondui priklauso Telšių (Žemaičių) Romos katalikų vyskupijos dvasinės konsistorijos sudaryti dokumentai. Žemaičių (tuo metu – Medininkų) vyskupija įkurta 1417 m. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto aktu. Apie 1915 m. konsistorijos funkcijas perėmė Telšių (Žemaičių) Romos katalikų metropolijos kurija.
Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) skaitmeninio turinio prieinamumą stengiasi didinti ir atsižvelgdamas į tyrinėtojams aktualias temas, sudarydamas prieigą prie visų pasirinkto fondo bylų, o ne pavienių atskirų fondų bylų.
Ypatingas dėmesys skiriamas diplomatinių įstaigų dokumentų skaitmeninimui. Tyrinėtojai gali susipažinti su Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio (f. 668), Lietuvos pasiuntinybių Londone (f. 648), Montevidėjuje (f. 669), Vokietijoje (f. 671), Italijoje (f. 672), prie Šventojo Sosto (f. 673), Prancūzijoje (f. 676), generalinių konsulatų Ciuriche (f. 650), Niujorke (f. 658), Toronte (f. 665) fondų dokumentais. Viešai prieinami ir Lietuvių rezistencinės santarvės (f. 660) dokumentai. EAIS pasiekiami ir Antano Smetonos (f. 1686), Vaclovo Sidzikausko (f. 667), Igno Šeiniaus (f. 675), Kazio Škirpos (f. 1398) asmens fondai; Vilniaus 190-osios kariuomenės apgyvendinimo valdybos (Heereunterkunftsverwaltung 190 Wilna) (f. R-1550) ir Vietos komendantūros Utenoje (f. R-1652) fondų dokumentai.
Į EAIS sukelta dalis aukščiausios, regioninės ir teritorinės, vietinės valdžios ir savivaldos institucijų fondų: Lietuvos Valstybės Tarybos (f. 1014) ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (f. 922), Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus miestui ir sričiai įstaigos (f. 317), Rokiškio apskrities viršininko (f. R-1514), Zarasų apskrities valsčių savivaldybių (f. R-1105) suskaitmenintų dokumentų.
Atskiras dėmesys skiriamas ir Lietuvos žydų istorijai. Skaitmeninėje skaitykloje jau galima rasti Žydų tautos tarybos ir Seimo žydų frakcijos (f. 620), Vilniaus (f. 1232) ir Utenos (f. 1233) žydų tikybinių bendruomenių, Žydų mokslo instituto (JIVO) Vilniuje (f. 287), Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungos ir sąjungos Kauno skyriaus (f. 593), Lietuvos žydų visuomeninių organizacijų (f. 1141), Palestinos žydų fondams – Pamatinio Palestinos fondo (Karen Hajesod) ir Žydų tautinio fondo (Karen Kajemet Lejisroel) – remti draugijos (f. 590), Suvienytos žydų žemės ūkio kredito draugijos Lietuvoje (f. 1142), Žydų mokyklų ir kultūros rėmimo draugijos „Šul-Kult“ privačios mišrios pradžios mokyklos jidiš dėstomąja kalba Vilniuje (f. 294), Žydų kultūros ir švietimo draugijos „Tarbut“ Lenkijoje Vilniaus skyriaus (f. 295), Vilniaus miesto ir vaivadijos žydų nekilnojamo turto savininkų sąjungos (f. 342), Amerikos žydų draugijos „Džoint“ Kauno skyriaus (f. 1236), Draugijos „Hachnosas Orchim“ (Atvykėlių prieglobstis) Vilniuje (f. 371), Lenkijos žydų teatro rėmimo ir artistų organizacijų (f. 296), Plungės (f. 781), Skuodo (f. 796) ir Panevėžio (f. 1137) žydų vidurinių mokyklų, Utenos žydų privatinės progimnazijos (f. 790), Vilniaus žydų geto (R-1421) fondų suskaitmenintus dokumentus.
Lietuvos ypatingasis archyvas paskelbė partizanų bylas. Tarp jų J. Ramanausko-Vanago fondo bylos, Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato 1944 m. lapkričio 22 d. J. Vitkui-Kazimieraičiui užvesta agentūrinė paieškos byla. 1946 m. rugpjūčio 10 d. tyrimas byloje buvo sustabdytas dėl J. Vitkaus-Kazimieraičio žūties, byla perduota saugoti į Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos archyvą.
Lietuvos valstybės naujasis archyvas paskelbė 153 bylas. Visos jos priklauso 18 fondo 1 apyrašui. Tai yra rinkiminių apygardų rinkiminės komisijos, sudarytos 1990 m. vasario 24 d. rinkimams į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, dokumentai (posėdžių protokolai, kandidatų į deputatus iškėlimo ir įregistravimo dokumentai, apylinkių balsavimo rezultatų protokolai).
Vilniaus regioninis valstybės archyvas 2022 m. į EAIS įkėlė Paminklų restauravimo projektavimo instituto mokslinių-tiriamųjų darbų dokumentus, bibliografijas, šaltinius, architektūros ir kultūros paminklų tyrimo dokumentus, individualius projektus, dvarų, parkų inventorizacijos planus, architektūrinius brėžinius, planus; Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto aerofotografijų negatyvus ir 1945—1955 m. aerofototopografines nuotraukas (1942 m. koordinačių sistemoje).
Kauno regioninis valstybės archyvas pildo tarpukariu sudarytų Lietuvos Respublikos vidaus pasų kortelių kolekciją, kurių archyve šiuo metu yra beveik 100 tūkst. Vidaus pasų kortelėse užfiksuoti asmens duomenys yra svarbūs genealogijos ir biografistikos tyrimams. Tai – asmens vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta (kai kuriose 1920–1921 m. vidaus pasų kortelėse nurodomas netgi tikslus asmens gyvenamasis adresas), darbas (užsiėmimas), tikėjimas, tautybė, šeiminė padėtis, žinios apie karo prievolės atlikimą, žymos apie dokumentus, pagal kuriuos išduotas vidaus pasas (dažniausiai tai – gimimo metrikai, santuokos liudijimai, tremtinio liudijimai ir kt.), taip pat vidaus paso kortelėje yra paso turėtojo parašas ir fotografija. Nustatyta, kad 1920–1940 m. Kaune vidaus pasus gavo 89 620 asmenų, iš jų 58,76 % lietuvių, 30,27 % žydų, 3,16 % lenkų, 3,12 % vokiečių, 2,74 % rusų, 0,33 % gudų.
Klaipėdos regioninis valstybės archyvas skelbia, kad Skaitmeninėje skaitykloje jau pasiekiami archyvo saugomi Klaipėdos apskrities, Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Skuodo miesto ir rajono, Kretingos rajono ir apskrities LDT vykdomųjų komitetų vieši dokumentai. Tarp jų galima paminėti vykdomųjų komitetų sprendimus, protokolų bylas, tarybų sesijų protokolus, išslaptintus dokumentus iki 1990 m., metų veiklos ataskaitas, partijų komitetų nutarimus, turto paėmimo ir realizavimo dokumentus, 1940–1945 m. žemės, miško nusavinimo ar išparceliavimo dokumentus, Jūrų prekybos uosto 1945–1958 m. fotoalbumus, atspindinčius uosto veiklą, Palangos miesto fotoalbumą – Klaipėdos krašto kolekcijos fonde esantį leidinį (1936 m.).
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialas jau paskelbė Tauragės apskrities DŽDT vykdomojo komiteto, Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajonų savivaldybių administracijų, Tauragės teritorinės ligonių kasos dokumentus, o archyvo Telšių filialas – Lietuvos Sąjūdžio Telšių rajono tarybos, Lietuvos TSR vidaus reikalų liaudies komisariato Telšių kalėjimo Nr. 11 dokumentus, Vakarų Lietuvos mokymosi įstaigų pažymėjimų, atestatų, diplomų kolekciją.
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas paskelbė nemažą dalį archyvo dokumentų. Tarp jų – Panevėžio J. Švedo pedagoginės muzikos mokyklos dokumentai. Šią mokyklą 1944 m. įkūrė ir jai vadovavo žymus Panevėžio muzikas Mykolas Karka. 1969 m. muzikos mokykla buvo reorganizuota į pedagoginę muzikos mokyklą, kuriai netrukus buvo suteiktas žymaus kompozitoriaus ir pedagogo Jono Švedo vardas.
Skaitmeninė skaitykla turi sąsają su www.epaveldas.lt ir www.e-kinas.lt . Tai dar labiau padidina skaitmeninio turinio prieinamumą.
Svarbu:
Lietuvos valstybės archyvai skaitmeninėje skaitykloje turi teisę viešinti tik tuos dokumentus, prie kurių prieiga nėra ribojama teisės aktų.
