Skiemonių viešosiose erdvėse gėlynus sodina pati seniūnė

Portalo anyksta.lt redaktorius Robertas ALEKSIEJŪNAS kalbėjosi su Skiemonių seniūnijos seniūne Birute KIRKIENE.

– Gerbiama Birute, kokiomis nuotaikomis gyvena Skiemonių seniūnijos gyventojai?

– Nuotaikos kaip ir visada. Kaimai, miesteliai, pamažu sensta, jaunimo mažėja. Nepasakyčiau, kad žmonės kažkuo skundžiasi – skundų labai mažai sulaukiu.

 – Kokią paskutinę gyventojų iškeltą problemą sprendėte?

– Paskutinė problema – dėl kelio prie Nevėžos ežero. Išplovė kelią, jis tapo nepravažiuojamas, įgriuvo, leidžiantis nuo Katlėrių pusės. Mes labai organizuotai su kelių rangovais sutvarkėm tą kelią, bet jį toliau plauna lietus.

Kitame kelyje Trumbatiškis–Gečionys, vanduo kai pakilo, priėjo balos iki kelio, išplovė jį ir bebrai pradėjo sau kastis praėjimą. Ir kelias tiesiog griuvo. Tris kartus tą kelią remontavom.

– Praėjusių metų Jūsų veiklos ataskaitoje rašoma, kad pernai seniūnijos specialistai dalyvavo mokymuose apie sudėtingų klientų aptarnavimą ir konfliktų sprendimą. Kaip dažnai susiduriate su su konfliktiškais klientais?

– Susiduriam. Ir, tiesa, neseniai susidūrėm. Pavyzdžiui, ateina mūsų seniūnijos neblaivus gyventojas, rėkauja, šūkauja. Policijos mes jam dar nekviečiam. Tiesiog, ramini žmogų, ramiai kalbi su juo, jam pritari ir jis taip apsiramina. Bet vakar jis į seniūniją atvyko penkis kartus. Galima kviesti policiją, bet nemanau, kad jį kažkur išveš ir kad po to, kai išgers, jis vėl neateis.

– Vakarais temsta vis labiau. Kokie gyventojų poreikiai dėl gatvių apšvietimo? 

– Aišku, žmonės nori, kad gatvės būtų pradedamos apšviesti kuo anksčiau. Katlėrių kaimo gatvės nėra pilnai apšviestos, nors tai – trečia seniūnijos gyvenvietė pagal gyventojų skaičių.

– Skiemonių seniūnijoje viešus darbus pernai atliko ir asmenys, atsiųsti per probacinę tarnybą. Kaip vertinate jų darbą, ar randate su jais  bendrą kalbą?

– Toks žmogus pas mus buvo tik vienas. Kiek jam reikėjo, tai jis atvažiuodavo ir dirbdavo. Čia kaip ir dėl visuomenei naudingos veiklos, iš tikrųjų, reikia kviesti žmones. Mažai yra tokių žmonių, kurie žino, ateina ir patys atidirba. Reikia paskambinti ir priminti, kad jūs šį mėnesį dar nebuvot ir nedirbot.

– Kaip ruošiatės artėjančiam šildymo sezonui, kad tiems gyventojams, kuriems reikalinga pagalba, jis praeitų saugiai? Gal patiems negalintiems kaminų išsivalyti užsakote tokią paslaugą?

– Mes, seniūnai, kaminų nevalom, mes tik tikrinam. Patikrinam socialiai remtinus pirmiausia, šeimas su vaikais, asmenis, kuriems einamaisiais metais sukanka 65-eri metai. Jau tikrinom. Yra, kad į namus ir neįsileidžia, tada apie tai perduodam gaisrininkams. Bet yra tokių gyventojų, kurie į namus ir jų neįleidžia.

Vienas vienišas gyventojas keldavo ir pavojų, bet mes jį išvežėm į socialinės globos namus. Pas jį negalėdavome įrengti dūmų detektoriaus.

– Kaip vertinate bendruomenių indelį į seniūnijos gyvenimą?

– Nuo jų aktyvumo ir priklauso, kaip jos tvarkosi. Yra rašančių projektus, bet finansavimo negauna. Katlėrių bendruomenė savo projektui finansavimo negavo – pritrūko balų. Skiemonių bendruomenė yra parašiusi projektą ir, kiek žinau, yra gavusi lėšų. Bet apie lėšas reikia klausti bendruomenės pirmininko. Bendruomenės nori pasitvarkyti viešąsias erdves.

Mačionyse pasikeitė bendruomenės pirmininkė. Tikiu, kad bus daugiau aktyvumo, nes, kaip sakoma, „nauja šluota naujai šluoja“.

Noriu pasakyti, kad seniūnija tikrai nėra pajėgi prie visų bendruomenių pastatų sutvarkyti viešąsias erdves. Seniūnijai reikia prižiūrėti erdves, tai yra didelis krūvis ir tu turi tai daryti su visuomenei naudingą veiklą atliekančiais žmonėmis.

Pavyzdžiui, Skiemonyse yra likęs tik vienas visuomenei naudingą veiklą atliekantis žmogus. Neturime moters, tai kai reikia ravėti, šaligatvius prižiūrėti, tai įsivaizduojat, kokia situacija. Taip pat ir Mačionyse, Katlėriuose.

Jeigu ne bendruomenės ir seniūnaičiai, kurie patys tvarkėsi viešąsias erdves, kai šiemet taip žolė auga ir trūksta visuomenei naudingą darbą atliekančių žmonių, tai seniūnijai būtų labai sunku.

– Jei Skiemonių seniūnijoje trūksta gyventojų, kurie už gaunamas socialines išmokas atliktų visuomenei naudingus darbus, gal tai reiškia, kad didžioji dalis jų turi darbus ir gyvena labai gerai?

– Kur dingo gyventojai, kurie atliktų visuomenei naudingus darbus? Jauni susirado darbus. O kodėl, kaip aš sakau, trūksta tokius darbus atliekančių moterų? Moterys neturėjo vairavimo teisių ir jos vietoje nesusirasdavo darbo ir gaudavo išmokas, o dabar jos išėjo į pensiją. O naujų bedarbių neatvyksta.

– Ar reikia įvesti kadencijas seniūnams?

– Taip, reikėtų. Nes tada seniūnas labiau stengsis – dirbs, žmonės jį gerbs ir jam nereikės bijoti, kad nebus perrinktas. Seniūnas turėtų būti renkamas tos seniūnijos gyventojų per savivaldos rinkimus.

– Kokia didžiausia Skiemonių seniūnijos problema?

– Didžiausia mūsų problema – Biržinės kelias.

– Kuomet Jums skambinau, norėdamas parengti šį interviu, mane seniūnijos darbuotoja informavo, kad esate išėjusi „prie gėlių“. Gal pati jas ir sodinote?

– Taip. Minėjau, kad nėra visuomenei naudingą veiklą atliekančių žmonių, tai šiemet pati sodinu gėles ir jas palaistau.

Dabar, prie stotelės, nors priklauso kelininkams tvarkyti, darėm pertvarką, nes miesto centras, norisi, kad būtų gražu. Kadangi žinojau, kad nebebus kam dirbti, prie tos stotelės naikinau gėlynus, pyliau skaldą, stačiau vazonus, žinodama, kad vazonus dar ir pati palaistysiu, jeigu reikės.