Anykščių valdžios dosnumas nustebino ne tik konkurse dėl „Anykščių vynui” priklausančios katilinės susiruošusius dalyvauti verslininkus, bet ir nekilnojamojo turto vertintojus. Nors prieš pusantrų metų neveikianti gamyklos katilinė įvertinta 280 tūkst. litų, jau šią savaitę ji miestui bus parduota už 1,3 mln. litų.
Anykščių valdžios dosnumas nustebino ne tik konkurse dėl „Anykščių vynui” priklausančios katilinės susiruošusius dalyvauti verslininkus, bet ir nekilnojamojo turto vertintojus. Nors prieš pusantrų metų neveikianti gamyklos katilinė įvertinta 280 tūkst. litų, jau šią savaitę ji miestui bus parduota už 1,3 mln. litų. Savivaldybės vadovai džiaugiasi, jog nuo pradinės 1,5 mln. litų kainos pavyko nusiderėti net 200 tūkst. litų ir tikina, jog savo sąlygas diktuoja privatūs savininkai. Tuo tarpu katilinę norėję pirkti verslininkai teigia, jog jos kaina dirbtinai išpūsta, o sumokėjus tokią sumą nepriklausomiems šilumos tiekėjams pelningai dirbti būtų neįmanoma. Savivaldybė dėl to gali nesukti galvos – visi išleisti pinigai bus įskaičiuoti į šilumos tarifą gyventojams.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos birželio mėnesio duomenimis UAB „Anykščių šiluma” gaminamos šilumos kainos vienos didžiausių šalyje. Anykščių gyventojai moka 32,62 ct/kWh. Pigiausiai (19,15 ct/kWh) moka Ignalinos gyventojai. Brangiausiai moka Pakruojo (34,75 ct/kWh) ir Nemenčinės (34,80 ct/kWh) gyventojai. 98 proc. „Anykščių šilumos” akcijų priklauso Anykščių rajono savivaldybei.
Mokės penkeriopą kainą
„Mes, kaip nepriklausomas gamintojas, nusipirkę už tokią kainą niekaip negalėtume konkuruoti”, – sakė E.Sirvydis.
„Anykščių vynas” priklauso alkoholinių gėrimų gamintojai „Alita”, kurios turtas įkeistas bankui „Swedbank”. „2012m. kovą kreipėmės į „Anykščių vyną” valdantį „Swedbank” ketindami įsigyti katilinės pastatą. Prieš tai apie savo tikslus pranešėme savivaldybei. Atlikome turto vertinimą. Katilinė buvo įvertinta 280 tūkst. litų. Suprantame, kad katilinė nėra tik pastatas. Tai verslo darymo priemonė, todėl „Anykščių vyno” savininkams pasiūlėme didesnę sumą nei nurodė vertintojai, tačiau ji buvo daug mažesnė nei ta, kurią šiuo metu siūlo Anykščių rajono savivaldybė. 1,3 mln. litų lyginant su vertinimo kaina skiriasi penkis kartus”, – 15min.lt pasakojo UAB „Agrivest” direktorius Evaldas Sirvydis.
Pasak jo, savivaldybė turi galimybę siūlyti tokius pinigus ir šią investiciją įskaičiuoti į galutinę šilumos kainą vartotojams: „Mes, kaip nepriklausomas gamintojas, nusipirkę už tokią kainą niekaip negalėtume konkuruoti. Tuo tarpu savivaldybė niekuo nerizikuoja. Ši katilinės kaina bus įdėta į tarifą. Tuo viskas ir baigsis. Yra politinis sprendimas, kad reikia biokuro katilinės ir visi kelia rankas. Nesvarbu už kokius pinigus – ar jie protingi, ar neprotingi. Mano manymu, suma tikrai neprotinga. Realiai, mažesniuose miestuose tokių kainų nėra ir negali būti.”
Objekto vertinimą atlikęs nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus” Vertinimo skyriaus vadovas Algirdas Gabrėnas 15min.lt nurodė, jog vertinant statinių kainą buvo remiantis standartine metodologija. Paklaustas, ar dažna situacija, kai vertinimo ir vėliau įvykusio sandorio kaina skiriasi kelis kartus, A.Gabrėnas patikino, jog tai atsitinka retai: „Praktikoje nelabai teko susidurti su tokiais atvejais.”
Nenori konkurencijos
Toks politikų dosnumas stebina dar labiau pažvelgus, kaip sparčiai pastaraisiais metais augo Anykščių rajono savivaldybės skolos. 2012 m. vien įsiskolinimas valstybei siekė 7,89 mn. Lt (26,6 proc. nuo patvirtintų savivaldybės pajamų). Kai 2008 m. skola valstybei buvo tik 0,3 mln. Lt, (0,08 proc.). 2009 m. skola sudarė 1,07 mln. Lt ( 2,6 proc.). 2010 m. skola valstybei siekė 2,29 mln. Lt ( 7,1 proc.), 2011 m. skola buvo 5,29 mln. Lt (15,4 proc.).
Ši investicija į miesto šilumos ūkį nėra pirmoji, sukėlusį rimtų abejonių vertinant jos ekonominį pagrįstumą. Miestas jau turi karčios patirties decentralizuojant dujines katilines. Iki šiol negrąžinta didžioji 19 mln. litų paskolos dalis. „Gyventojams buvo žadama mažesnė kaina, tačiau taip neatsitiko. Dabar miestas neriasi naują kilpą. Manau, jog šilumos kaina gyventojams nemažės, nes jie turės kompensuoti permokėtas investicijas”, – teigė „Agrivest” vadovas.
Verslininkas įtaria, jog tokiais veiksmais valdžia siekia užkirsti kelią sąžiningai konkurencijai: „Aiškiai nenorima įsileisti jokių privačių investuotojų, kurie konkuruotų ir muštų šilumos kainą. Norima viską išlaikyti savo rankose.”
Sėkmingai nusiderėjo
„Kokią įtaką mes galime daryti? Čia juk privačių verslininkų turtas. Tiksliau kabant, diktuoja „Swedbank”, kuris ir nustato kainas”, – teigė D.Krikštaponis.
Anykščių rajono vicemeras Donatas Krikštaponis 15min.lt paaiškino, jog dėl mažesnės kainos derėtis buvo sunku, nes šioje situacijoje sąlygas diktuoja privatus pardavėjas. „Parduoda privatininkai. Buvo sudaryta derybinė komisija, kuri derėjosi. Kokią įtaką mes galime daryti? Čia juk privačių verslininkų turtas. Tiksliau kabant, diktuoja „Swedbank”, kuris ir nustato kainas”, – sakė politikas.
D.Krikštaponis nurodė, jog buvo atlikta ekonominio naudingumo studija, kurioje katilinės kaina numatyta pusantro milijono litų. Ji parodė, jog investicijos turi atsipirkti. Juolab, kad kainą pavyko nusiderėti iki 1,3 mln. litų. „Žinoma, kad ekonomiškai viskas turi pasiteisinti. Jei nepasiteisins, tai būsime nesuprasti”, – patikino vicemeras.
Antradienį įvyko „Anykščių šilumos” akcininkų susirinkimas. Jame patvirtinta sandorio kaina. Sutartis turėtų būti pasirašyta ketvirtadienį. Skaičiuojama, jog iš viso į naująją biokuro katilinę bus investuota 8,3 mln. litų. Dalį lėšų bus siekiama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tačiau, nors sandoris jau praktiškai sudarytas, paraiška dar nepateikta.
