Anykščių rajono taryba patvirtino naują Anykščių rajono savivaldybės kultūros strategiją 2026–2035 metams. Belieka tik spėlioti, keli iš 25 Tarybos narių turėjo kantrybės iki galo perskaityti 59 puslapių apimties dokumentą, kurį vartant galėjai suabejoti, ar tai rajoninis, ar respublikinis planas.
Tarybos posėdyje buvo klausimų apie tai, kada bus pradėti realūs strategijoje numatyti darbai, kaip, pavyzdžiui, koncertų salės statyba.
Strategijos rengėjai gan išmintingai išaiškino, kad kultūros strategija yra dokumentas ne šiai dienai, o ateičiai. Išvertus iš biurokratų kalbos – tai tiesiog fantazijų rinkinys, kurį Anykščių rajono tarybos narys, konservatorius Vytautas Bernatavičius Tarybos posėdyje kažkodėl siūlė pakabinti ant sienos. Kaip žinia, įprastai tokie dokumentai dažniausiai paslepiami giliai stalčiuose, o pasibaigus jų „galiojimo laikui“, papildomi naujomis fantazijomis ir vizijomis.
Niekas nesako, kad kultūros strategijos vizijos yra negražios. Jos skamba pakiliai, suteikia didelių vilčių dėl Anykščių krašto ateities, tačiau juk viskas atsiremia į pinigus. Ir telieka visa tai, kaip tas jau beveik 20 metų vis dar besitęsiantis savivaldybės siekis Anykščiams tapti kurortu…
Bene daugiausia dėmesio iš Anykščių rajono tarybos narių susilaukė kultūros strategijoje įrašyta eilutė apie siekį Anykščiuose įrengti ar pastatyti aukštos akustikos kokybės, vidutinio dydžio, idealią klasikinės muzikos ir džiazo koncertams salę.
Tokiame mieste kaip Anykščiai, su ribotais biudžeto resursais, pastatyti aukštos klasės akustikos salę yra taip pat realu, kaip tikėtis, kad mieste per Šventosios upę bus pastatytas dar vienas, kaip aplinkkelis tarnaujantis, tiltas per Šventosios upę.
Retorinis klausimas – kiek Anykščiai turi klasikinės ir džiazo muzikos gerbėjų, kuriems reikalinga nauja koncertams skirta salė? Jų gali būti gerokai mažiau, nei naujai parengtoje kultūros strategijoje yra puslapių…
Beje, kultūros strategijoje neapsiribota viena sale. Ilgajam laikotarpiui dar numatyta įrengti Dainuvos slėnio estradą. Apie tai, kad toks dalykas Anykščiams, kuriuos net aplenkia liaudies taip mėgstamos „Superfiestos“, yra reikalingas, kalbama jau nuo pat tų laikų, kai Anykščiai pradėjo siekti kurorto statuso. Įdirbis ta linkme „milžiniškas“ – Dainuvos slėnyje šiaip ne taip sukrapštyta lėšų paremontuoti sukrypusiems žiūrovų mediniams suoliukams…
Viena iš ambicingiausių kultūros strategijos idėjų yra dar vienas nesibaigiantis ir sėkmingai savivaldybės biudžeto pinigus „valgantis“ sumanymas – siekti, kad Anykščiai gautų UNESCO literatūros miesto statusą.
Apmaudu, tačiau UNESCO literatūros miesto statusas – tai ne įvertinimas už literatūrinius Jono Biliūno ar Bronės Buivydaitės praeities nuopelnus. Tai yra įsipareigojimas turėti literatūrai skirtą infrastruktūrą, knygynus, rezidencijas, edukacines programas ir daugelį kitų dalykų.
Anykščiai turi du kelius – priversti visus rajono gyventojus tapti aktyviais rašytojais arba sutikti su anksčiau jau strategijos rengėjų išsakytais argumentais, kad kultūros strategija rašyta ne šiai dienai, o tolimai ateičiai.
Turbūt viena ambicingiausių kultūros strategijos vizijų – laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) sukūrimas kultūros ir kūrybiniams verslams.
Įprastai tokios zonos yra steigiamos siekiant pritraukti stambią pramonę, kuri padeda sukurti šimtus naujų darbo vietų. Kaip žinia, tik dirbantys ir solidžiai uždirbantys žmonės gali sau leisti lankytis klasikinės muzikos ir džiazo koncertuose, į kuriuos bilietai didžiuosiuose miestuose kainuoja nemažus pinigus. Gal nuo to, o ne nuo naujos koncertinės salės įrengimo ir reikėtų pradėti?
Tikėtina, kad net ir patys už naujai parengtą kultūros strategiją balsavę Tarybos nariai suprato, kad patvirtino svajones net be jokių finansavimo šaltinių ar realaus jų įgyvendinimo plano. Tačiau turint galvoje, kad dokumentas skirtas ne šiai dienai, o ateičiai, iki 2035 metų galime džiaugtis, kad turime bent jau naują, ilgą, gražų dokumentą, kurį Anykščių rajono savivaldybė yra suplanavusi paviešinti… feisbuke.
Kai strategas-veterinorius, tai tokių ir strategijų pripaišo. Svarbu atstūmė ir ramu dešimt metų. Kokia kultūra, jei su pirštu krapšto rūrą
Bergždžias tas reikalas. Nieko neįpareigojantis. Tik parodo kaip savivaldybės skyrius pravalgė pinigų kapšą ir tuo patenkinti.
Gerai Robertas parašė.
Pirmiausia – kultūra nėra vien išlaidos. Net technologijų sektorius gimsta iš kūrybos ir kritinio mąstymo.
Antra – kultūra formuoja visuomenės gebėjimą mąstyti. jei pateikiama žemos kultūros pramoga, visuomenė neatsilaiko prieš manipuliacijas. O gal ir yra toks tikslas kritikuojant gerus projektus?
Trečia – mes išliekame ne dėl ekonomikos rodiklių, o dėl kultūros.
Ketvirta – kultūra yra investicija į ateities kartas. jei norime, kad mūsų vaikas būtų kūrybiški, kritiškai mąstantys – jiems reikia kokybiškos kultūros aplinkos.
KULTŪRA DUODA TAI, KO NEGALI DUOTI PINIGAI
Pilies taip pat reikia, kai ir Valdovui sosto….
Neįtikėtina… Ostapu benderiu kraštas… Kur eina Anykščiai?
Be žodžių….. todėl ir komentarai ar gali būti….0….