Statys paminklą partizano garbei

Spalio pabaigoje Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis susitiko su Seimo nariu Vytautu Sinica, kuris yra Mišrios Seimo narių grupės narys. Po šio susitikimo paskelbta, kad V. Sinicos iniciatyva nutarta įamžinti paskutinio gyvo Lietuvos partizano Jono Kadžionio-Bėdos atminimą prie jo buvusio bunkerio netoli Dabužių kaimo.
Apie šią iniciatyvą portalo anyksta.lt redaktorius Robertas ALEKSIEJŪNAS kalbėjosi su Seimo nariu V. Sinica.

– Kas Jus paskatino iniciatyvai įamžinti paskutinio gyvo Lietuvos partizano Jono Kadžionio-Bėdos atminimą prie jo buvusio bunkerio netoli Dabužių kaimo?

– Pirmiausia tai sena pažintis su pačiu partizanu. Pažįstu jį jau beveik dešimt metų, žinau jo veiklą, nuopelnus Lietuvai, lankau, kada tik pavyksta. Šiais metais bendraujant su organizacijos „Pro Patria“ jaunimu, kilo noras, kad būtų labai svarbu ir gerai, jeigu įamžintume tą bunkerį, kuriame gimė partizano J. Kadžionio sūnus. Pagalvojome, kad tai įmanoma, ir pradėjome judinti šią galimybę.

– Kodėl priimtas sprendimas paminklą statyti dar gyvam partizanui?

– Svarbu suprasti, kad tai yra įamžinimas ne gyvam partizanui, o pačiai vietai, kur vyko pasipriešinimo veiksmai, kur gyveno partizanai. Tai nėra asmeninis paminklas – jis pats nenorėtų paminklo sau. Tačiau aš manau, kad kai jo nebebus, vienareikšmiškai reiks kito, didesnio paminklo.

Pirmiausia, turime išsaugoti pačią atminties vietą. Yra rimta bėda: partizanų atminties vietos greitai nyksta. Kita vertus, kol dar yra gyvų žmonių, kurie gali jas parodyti, apie jas papasakoti ir prikelti mūsų atmintyje, tai reikia daryti.

– Ar Anykščių rajono savivaldybėje lankėtės tik dėl šios iniciatyvos?

– Tik šiuo klausimu. Atvykome su padėjėju pakalbėti tik apie tai. Susitikimas buvo didesnio masto, negu tikėjausi, nes buvo pakviesti specialistai, istorikai ir atstovai iš urėdijos – visų institucijų, kurios galėtų prisidėti prie šio įamžinimo įgyvendinimo. Reikėjo ne vienos institucijos žodžio. Dėkoju merui, kad šis apskrito stalo susitikimas buvo suorganizuotas.

– Ar kalbėjotės apie Anykščių rajono savivaldybės indėlį prie iniciatyvos įgyvendinimo?

– Savivaldybė informuos visas institucijas ir duos leidimą. Jeigu organizacija „Pro Patria“ statys paminklą savo lėšomis – iš surinktų aukų, savivaldybė bent žodžiu pažadėjo užtikrinti prieigą iki vietos:  ar tai tiltelio gali reikėti, ar bent krūmynus šalia iškirsti. Iš savivaldybės vadovų išgirdome palaikymą.

– Kaip žadate surinkti paminklo pastatymui reikalingas lėšas ir kiek tai gali kainuoti?

– Manau, kad turėtų kainuoti tarp trijų ir penkių tūkstančių eurų. Turime patirties, kad renkant aukas, tokias sumas pavyksta surinkti ganėtinai nesunkiai. Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės nėra abejingi laisvės kovų įamžinimui ir atsiras norinčių prisidėti, kaip pavyko ir anksčiau renkant lėšas knygų leidybai ar atminimo ženklams. Tikiu, kad pavyks ir šį kartą.

– Kokia yra paminklo vizija? Kaip jis atrodys, ar jau yra paminklo autorius?

– Konkretybių kol kas nėra. Yra tik žinia, kad J. Kadžionis norėtų, jog tai būtų tradicinis kryžius – ne koks nors postmodernus ar sudėtingas, o tiesiog klasikinis kryžius. Dėl ilgaamžiškumo norėtųsi, kad jis būtų pagamintas turbūt iš metalo, nes medis ilgai neišliks. Konkretaus projekto ar eskizo dar neturime – prie šito dar dirbsime.

– Koks planas, kada tai galėtų būti įgyvendinta?

– Mano viltis – tai įgyvendinti kitais metais. Aišku, geriausia būtų šiltuoju metų laiku, kad būtų galima žmonėms susirinkti maloniau ir didesniu mastu dalyvauti.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas