Kovo 16-osios rytą visas Budrių ežeras (Kavarsko sen.) aidėjo nuo baltasparnių viešnių – gulbių giesmininkių – žavingų balsų…
Gražu žiūrėti, kaip pasitaiso, pakedena pluksneles, prieina artyn viena prie kitos, gracingai ištiesia ilgus kaklus ar mosteli galingais sparnais… Ir nuolat tūtuoja ir tūtuoja, šaukia ar, tiksliau, meiliai kalbina viena kitą, bendrauja… Ant ežero ledo oriai vaikštinėja ar stoviniuoja ant vienos kojos, truputį pasidairo, į skirtingas puses pakrypuoja ir vėl pasisuka viena kitos link.
Gali būti, kad tai laikina jų viešnagė (matyt, migruodamos trumpam sustojo), bet tokia draugija man labai maloni! Dar nėra tyvuliuojančio vandens plotelių ant ežero, tad neužsibuvo: pakėlė sparnus ir nulėkė toliuosna.
Gulbė giesmininkė nuo kitų gulbių atskiriama iš snapo. Jo pagrindas geltonas, o galas juodas. Šie gražuoliai paukščiai susiporuoja visam gyvenimui.
Kai Budrių ežeras jau tyvuliuos, turėsiu kitų gamtos draugų, bus ir naujų nuotraukų bei minčių. Kol kas klausykitės ateinančio pavasario, išgirskite jį, laukite mėlynų žibučių „ežerėlių“ neliestuose trako pakraščiuose…
