Malaišių trobelėje memorialinės skulptūros Juozui Tumui-Vaižgantui idėją pristato Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas Simonas Kazlauskas, pasukęs savo senelio - garsaus architekto Broniaus Kazlausko - pėdomis.
Gerai žinomo šalyje iš Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų kaimo kilusio architekto, visuomenininko, Nepriklausomybės idėjų puoselėtojo, dabar jau šviesios atminties Broniaus Kazlausko anūkas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto studentas Simonas Kazlauskas parengė unikalios memorialinės skulptūros, skirtos lietuvių literatūros klasikui, visuomenės veikėjui, kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui, projektą.
Kadangi viliamasi tokią išskirtinę meninę skulptūrą statyti Vaižganto gimtajame Malaišių sodžiuje, kaip ir dera, pirmiausia architektūrinis projektas ir buvo pristatytas Malaišiuose. Į vieną tame sodžiuje esančią negyvenamą trobą, kuri dabar priklauso Anykščių rajono savivaldybei, birželio 5-ąją susirinko keletas idėjos autoriaus artimųjų ir suinteresuotų asmenų. Be studento Simono, čia buvo jo tėtis Dainius Kazlauskas (architekto B. Kazlausko sūnus), dėdė – doc., dr. Gvidas Kazlauskas (ilgametis tuometinės Lietuvos žemės ūkio akademijos, o dabar Aleksandro Stulginskio universiteto darbuotojas), Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis, šių eilučių autorius – Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus muziejininkas.
Pasak Simono Kazlausko, baigdami antrąjį kursą, Architektūros specialybės studentai gavo įvairių praktinių užduočių. Pasitaręs su savo vadovu – skulptoriumi Vidmantu Gylikiu – ir sulaukęs pritarimo, nusprendė įamžinti tautos šviesulio, „deimančiukų ieškotojo“ Juozo Tumo-Vaižganto atminimą jo gimtajame krašte. Su tomis vietovėmis Simoną sieja stiprus emocinis ryšys dar nuo vaikystės, kai tekdavo lankytis senelio B. Kazlausko Tėviškėje, kur iki šiol Vaitkūnuose išlikusi senoji sodyba, kur ir dabar nuolat gyvena ar atvyksta retkarčiais jam brangūs žmonės, kur jis visuomet laukiamas.
„Kas kartą pravažiuojant pro Vaižganto gimtuosius Malaišius, žvelgiant į liepų alėją, kelio ženklus, pakelėje esančias medžio skulptūras, vis kildavo klausimas: „Ar pakanka vietos sakrališkumą ir charakterį perteikti vien įdomią vietą žyminčiu kelio ženklu ar kokia neaiškiai matoma skulptūra su sunkiai įskaitomu šriftu užrašytu tekstu ? Supratau, kad Lietuvos kultūros puoselėtojo, šviesuolio Juozo Tumo-Vaižganto asmenybės įprasminimas jo gimtojoje vietovėje reikalauja simboline prasme nematyto ir naujo bruožų perteikimo fizine forma paminklo, kuris vizualiai būtų matomas ir suprantamas stebėtojo akims. Kūrybinėms paieškoms paskatino ir į Malaišius vedanti 120 liepų alėja, pasodinta Vaižganto 120-ųjų gimimo metinių proga 1989 metų rudenį architekto B. Kazlausko iniciatyva“,- apie tai, kaip kilo iniciatyva iki šiol dar nematyta skulptūra įprasminti Vaižganto atminimą, dalijosi Simonas Kazlauskas.
Būsimąją skulptūrą, kuri turėtų atrodyti įspūdingai, gerokai iškilusi į aukštį ir plotį (aukščiausias taškas sieks apie dešimtį metrų), sudarys įvairūs simboliai. Tokie simboliai aprėpia ir senąsias pagoniškas lietuvių tradicijas, ir mūsų tautos mitologiją, ir Vaižganto kūrybą, ypač garsiuosius „Pragiedrulius“, ir rašytojo sakralumą. Stilizuoti į šonus besidriekiantys simboliniai saulės spinduliai tarsi įrėmins kviečiančios užeiti ir sušilti trobos kontūrus. Linijinius spindulius pakeitus trikampiais ir simbolį pavertus tūriniu, šoninė kompozicijos projekcija įgaus deimanto formą. Tokiais ir panašiais simboliais memorialinė skulptūra tarsi atskleis, kad iš paprastos kaimo trobos išėjo į gyvenimo kelią šviesulys Juozas Tumas-Vaižgantas su savo „Pragiedruliais“, su kultūrine, švietėjiška veikla, nuolatinėmis „deimančiukų“ paieškomis… Meninei kompozicijai sukurti tiktų šviesus medis arba metalas, nors metalinės konstrukcijos būtų patikimesnės, atsparesnės atmosferos poveikiams
Birželio 13-ąją šios memorialinės skulptūros sumanytojas savo projektą pristatė Savivaldybėje ir Anykščių rajono merui Kęstučiui Tubiui.
Toks unikalus meninis akcentas tikrai galėtų papuošti Vaižganto gimtuosius Malaišius ir tai būtų tikra dovana šio rašytojo kūrybos gerbėjams, puoselėtų tikslų sekėjus ir tęsėjus. Juolab kad 2018-aisiais –Vaižganto – metais minėsime ir literatūros klasiko 150-ąsias gimimo metines. Tačiau dar kol kas neaišku, kiek visa tai kainuotų ir iš kur būtų galima gauti lėšų. Be to, reikėtų susitarti, surasti kompromisą su žemės, kur būtų statoma memorialinė skulptūra, savininkais.
DSC -0619
Malaišių trobelėje memorialinės skulptūros Juozui Tumui-Vaižgantui idėją pristato Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas Simonas Kazlauskas, pasukęs savo senelio – garsaus architekto Broniaus Kazlausko – pėdomis.
DSC-0630
Po pirmojo memorialinės skulptūros Vaižgantui projekto pristatymo grupelei asmenų (iš kairės į dešinę) Svėdasų seniūnijos seniūnas Valentinas Neniškis, doc., dr. Gvidas Kazlauskas, projekto autorius , būsimasis architektas Simonas Kazlauskas ir jo tėvas Dainius Kazlauskas.
Autoriaus nuotr.
