Sudegino … bažnyčios duris (Nr. 81, 2020-10-17)

Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriaus profesorius, metalo skulptorius Romualdas Inčirauskas sudegino Anykščių Šv.Mato bažnyčios durų maketą.
Iš pirmo žvilgsnio veiksmas atrodo drastiškas, tačiau profesorius, kalbėdamas su „Anykšta“, pirmiausia atkreipė dėmesį, kad durų maketo deginimas nėra pykčio akcija, o pats projektas jam nuo pat pradžios atrodęs sunkiai įgyvendinamas.

Plungės rajone, Norvaišių kaime, R.Inčirausko kolega, skulptorius Juozas Laivys yra įsteigęs unikalias meno kūrinių kapines. Jose žymūs dailininkai, poetai ir aktoriai laidoja savo neįgyvendintas idėjas. Pasak R.Inčirausko, jo durų maketo pelenai susemti, supilti į urną ir amžinojo atilsio atguls meno kūrinių kolumbariume. Iki tol kūriniai (ar idėjos) Norvaišių kaime buvo užkasami, o R.Inčirausko durų urna taps pirmuoju kolumbariumo eksponatu.
Anykščių bažnyčios durų projektas pradėtas vystyti prieš dešimtmetį. Jo sąmata buvo apie 180 tūkst. eurų. „Sukurti Anykščių Šv.Mato bažnyčios duris pasiūlė Pasaulio anykštėnų bendrija. Ir aš, ir jie – visi buvome naivūs. Vien darydamas sąmatą gražiai aštuonis mėnesius prasitampiau. Paskui pasimatė, kad užmojis yra per didelis. Kita vertus, Anykščių bažnyčiai reikia ne tik durų. Jei būtume projektą įgyvendinę, būtų panelė auksine suknele, bet basomis kojomis“, – „Anykštai“ kalbėjo prof. R.Inčirauskas. Beje, Anykščių bažnyčios durų idėją, tam tikrą scenarijų, R.Inčirauskui pasiūlė kitas kraštietis – profesorius a.a. Antanas Tyla.  
Prof. R.Inčirauskas dėstė, kad šių dienų kainomis jo sukurtų bažnyčios durų durų projekto įgyvendinimas jau kainuotų gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį įvardyta 180 tūkst. eurų suma. „Man jau septyniasdešimt metų. Durų gamyba užtruktų penkerius metus“, – apie tai, jog ne tik pinigai lemia, kad bažnyčios durų projektą tenka marinti, kalbėjo R.Inčirauskas.
Jis sukūrė ir pagamino Telšių bažnyčios duris. Šios durys, pasak profesoriaus, triskart mažesnės ir gerokai pigesnės nei Anykščių bažnyčios. Tačiau kai buvo paskelbta Telšių bažnyčios durų sąmata, šiame Žemaitijos mieste kilo tikinčiųjų pasipiktinimas. „Nė vienam tikinčiajam tos durys nekainavo nė cento. Visą sumą sumokėjo vienas žmogus – aš jo nepažįstu ir net pavardės nežinau“, – apie Telšių bažnyčios duris sakė prof. R.Inčirauskas. Anykščiuose tokio mecenato neatsirado, o paskelbus rinkliavą buvo suaukota tik apie 1 proc. reikiamos sumos…
„Kai degė bažnyčios durų maketas, man šmėstelėjo Anykščių bažnyčios gaisro vaizdinys. Vaikystėje mačiau, kaip degė bažnyčios bokštas“, – prasitarė R.Inčirauskas.
Iš Anykščių kilusio profesoriaus šeima šią vasarą kolektyviniuose soduose, šalia Anykščių, nusipirko sodo namelį. Pasak R.Inčirausko, ir žmona, ir vaikai norėjo Anykščiuose turėti vietą, kur galėtų pabūti.
R.Inčirauskas, nederinęs su savivaldybe, Anykščius papuošė keliais linksmais kūriniais iš metalo (pvz., prie SPA Vilnius Anykščiai, nusileidus laiptais į Šventosios paplūdimį, apžvalgos aikštelėje, ant turėklo pritvirtinta bronzinė lentelė su užrašu:
Prisimenu aš viską
O ypač tai
Ko niekad nemačiau
1950 08 23.). Taip pat jo kūriniais pažymėtos Anykščių žydų atminimo vietos. Prof. K.Inčirauskas „Anykštai“ sakė, jog Anykščiams norėtų padovanoti ir didesnių darbų. Profesorius žada sukurti skulptūrą žvejui Antanui – įgyvendinti sumanymą, kurį pasiūlė anykštėnai. Priminsime, jog skulptūros idėja – paminklas žvejui Antanui, paprastam eiliniam anykštėnui, prie Šventosios upės, kur jis praleido daugybę valandų su meškere rankoje.
Taip pat prof.R.Inčirauskas norėtų Anykščiusoe įamžinti savo vaikystės fotografą Izidorių Girčį. „Visi šaipėsi, kad jis fotografuoja tuščiu aparatu, bet beveik visuose namuose yra I.Girčio darytų nuotraukų“, – kalbėjo R.Inčirauskas.