Nusikaltėliai, nusitaikę į žmonių pinigus ir naudojantys įvairias sukčiavimo schemas, tampa vis išradingesni, o jų aukomis paprastai tampa socialiai pažeidžiami – darbo ieškantys, su finansiniais sunkumais susiduriantys – žmonės.
Nusikaltėliai, nusitaikę į žmonių pinigus ir naudojantys įvairias sukčiavimo schemas, tampa vis išradingesni, o jų aukomis paprastai tampa socialiai pažeidžiami – darbo ieškantys, su finansiniais sunkumais susiduriantys – žmonės.
„Swedbank” specialistai pastebi, kad sukčiai suranda vis išradingesnių būdų, kad įtikintų žmones atiduoti jiems savo internetinės bankininkystės slaptažodžius, leisti pasinaudoti sąskaitomis banke.
„Jei anksčiau sukčių taikiklyje dažniausiai atsidurdavo vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, iš kurių būdavo paimami grynieji pinigai, neva, reikalingi avarijos ar nusikaltimo aukai sumokėti ar kyšiams, tai dabar nusikaltėliai siekia užvaldyti savo aukų bankų sąskaitas”, – sako Rasa Balevičienė „Swedbank” Aptarnavimo tinklo departamento direktorė.
Sužinoję svetimų banko sąskaitų slaptažodžius, sukčiai ne tik iš jų iššluoja pinigus, bet neretai ir svetimu vardu paima paskolas greitųjų kreditų bendrovėse, o pačias sąskaitas panaudoja nusikalstamu būdu gautoms lėšoms paslėpti.
Pasak banko specialistų, informacijos apie potencialias aukas sukčiai gali pasisemti ir skelbimuose laikraščiuose ar internete, ieškoti jos per pažįstamų pažįstamus.
„Nusikaltėliai neblogai išmano žmonių psichologiją ir savo aukoms siūlo tai, ko joms šiuo metu labiausiai reikia – pavyzdžiui, finansinę paramą ar darbą”, – pasakoja R.Balevičienė.
Pavyzdžiui, sukčiai telefonu skambina darbo ieškančiam asmeniui, pasiūlo jam gerai mokamą darbą ir tam, „kad būtų galima pervesti atlyginimą”, paprašo internetinės bankininkystės slaptažodžių. Jei žmogus jau yra interneto banko klientas, jo prašoma turimų slaptažodžių, jei ne – pasiūloma nueiti į banką ir tapti interneto banko vartotoju.
„Dažniausiai tokių žmonių vardu, pasinaudojant interneto banko slaptažodžiais, yra paimami greitieji kreditai. Sumos išskaidomos, pervedamos į kitas panašiu būdu užvaldytas sąskaitas, kol galiausiai pinigai išgryninami bankomate. Neretai žmogus supranta buvęs apgautas tik tada, kai kredito bendrovės iš jo pradeda reikalauti grąžinti paskolą”, – perspėja „Swedbank” atstovė.
Neretai nusikaltėlių taikinyje atsiduria ir butus parduodantys asmenys.
Potencialus pirkėjas tokiu atveju, pavyzdžiui, padejuoja, kad yra didelis notarinis mokestis ir pasiūlo jį pasidalinti per pusę. Sukčius paprašo tam tikrą pinigų sumą pervesti į jo sąskaitą, arba duoti jam interneto banko slaptažodį – „tada susitvarkysime su notaru patys, ir užvažiuosime pas jus”. Pirmuoju atveju žmogus perveda savo pinigus tiesiai nusikaltėliams, antruoju – jie iššluoja visus sąskaitoje esančius pinigus.
Nusikaltėliai nesibodi apgaudinėti ir į sudėtingą finansinę situaciją pakliuvusių žmonių. Pavyzdžiui, išspausdina skelbimą apie Labdaros ir paramos fondą, o į jį atsiliepusiems sako, kad gali paremti nepritekliuje gyvenančias šeimas, tačiau tam turi patikrinti jų finansinę būklę.
Būklė tikrinama paprašius interneto banko slaptažodžių – po tokio patikrinimo iš sąskaitos pavagiami paskutiniai pinigai, o žmogaus vardu bandoma paimti paskolų.
Pasak „Swedbank” specialistų, neretai žmonės patys sutinka tapti nusikaltėlių aukomis ar bendrininkais.
„Kai kuriems žmonėms atrodo, kad jų vardu atidaryta banko sąskaita, ypač jei joje nėra pinigų, nėra saugotinas turtas. Todėl nusikaltėliai už atidarytą interneto banko sąskaitą ir jos slaptažodžius arba, pavyzdžiui, banke paimtą kreditinę kortelę pasiūlo pinigų. Aukų tokiais atvejais gali būti ieškoma ir tarp pažįstamų, ir prie Darbo biržų. Tačiau, kai sukčiai svetimu vardu paima greituosius kreditus ar naudojasi kredito kortelės limitu, atsakingu lieka sutartį pasirašęs žmogus. Jam lieka tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių litų skaičiuojamos skolos. Be to, sukčiai sąskaitą gali panaudoti nusikalstamu būdu gautų pinigų išplovimui. Tokiu atveju, klientas turės dar nemalonumų aiškinant policijai, kad jis nėra nusikaltimo bendrininkas”, – pasakoja R. Balevičienė.
Banko specialistai primena, kad interneto banko sąskaitų slaptažodžiai yra toks pat turtas, kaip, pavyzdžiui, buto raktas.
„Jūs juk neduodate savo buto raktų nepažįstamiems žmonėms ir neleidžiate juo pasinaudoti pirmam sutiktam. Banko sąskaita šiuo atveju yra jūsų seifas, o slaptažodžiai – raktai. Atidavę juos sukčiams rizikuojate ne tik netekti pinigų, bet ir likti su skolomis”, – saugoti savo asmeninius duomenis ragina R.Balevičienė
