Susidėvėjusią užtvanką norima rekonstruoti, o ne griauti

Ketvirtadienį, vasario 21 dieną, Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje surengta diskusija apie Anykščių užtvankos ant Šventosios upės ateitį. Diskusiją organizavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Seime Antanas Baura, pradėdamas renginį, akcentavo, kad niekas Šventosios upės užtvankos Anykščiuose griauti nesiruošia – kalba eina apie jos skydų nuleidimą arba naujo žuvitakio įrengimą.

Išmontuoti Šventosios upės užtvanką Anykščiuose siūlo Aplinkos ministerija, tačiau teigia, kad užtvankos likimą pirmiausia turi nuspręsti patys anykštėnai. Diskusiją incijavęs Seimo narys A.Baura ,,Anykštai” sakė, kad palikti užtvanką likimo valiai – per brangus malonumas.

,,Užtvankos lynai, skydai, elektros varikliai yra susidėvėję. Jau keletą metų iš eilės iškyla avarinės situacijos. Šitoje vietoje sėdėjimas ir nieko nedarymas yra nepateisinamas. Turi būti ieškoma finansinių išteklių, kad užtvankos priežiūra negultų tik ant Anykščių rajono savivaldybės pečių”, – kalbėjo A.Baura.

Šią 1987 m. pastatytą užtvanką prižiūrinti – pagal Vietos savivaldos įstatymą – Anykščių rajono savivaldybė ją ne kartą buvo išnuomojusi. 2007 metais aukcione už 32 tūkst.litų metinį mokestį užtvanką išsinuomojo UAB ,,Ekohesas”. Pirmuosius trejus metus verslininkai, Anykščių rajono tarybos sprendimu, nuo nuomos mokesčio buvo atleisti. UAB ,,Ekohesas” ant užtvankos planavo statyti hidroelektrinę, tačiau jos statybos taip ir neprasidėjo.Bet užtat liko 70 tūkst. litų skola bei 26 tūkst. litų delspinigių.

2014 metais Šventosios upės užtvanką Anykščiuose 99 metams išsinuomojo UAB ,,Sontesa”, už jos nuomą įsipareigojusi kasmet mokėti apie 40 tūkst. eurų. Tačiau ir su šia bendrove Anykščių rajono savivaldybei sutartį pernai teko nutraukti, nes ji nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.

Dabar rūpintis visos užtvankos, kurios įrenginiai per 30 metų jau susidėvėjo, žuvitakio ir fontanų priežiūra bei remontu privalo Anykščių rajono savivaldybė.

,,Šliuzo tipo žuvitakio eksploatavimas kainuoja nemažai lėšų, o duoda labai menką efektą. Jį numatyta rekonstruoti, pasinaudojant ES investicijomis. Tačiau ir gerai veikiančiu žuvitakiu gali pakilti tik dalis žuvų, todėl svarstoma ir alternatyva – paguldyti užtvankos skydus ir atverti laisvą kelią žuvims, o ES paramos lėšas panaudoti upės krantams sutvarkyti ir kitoms aplinkosauginėms bei estetinėms reikmėms“,- apie Šventosios upės užtvankos pertvarkos planus skelbia Aplinkos ministerija.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresniojo patarėjo Vilmanto Graičiūno, užtvankos turi didžiulį neigiamą poveikį vandens gyvūnams ir augalams. Mažėja natūralus upės apsivalymas, kaupiasi teršalai, mažėja deguonies, didėja vandens temperatūra, nyksta šaltamėgės, tauriosios žuvys. Šventoji gamtiniu ir rekreaciniu požiūriu yra viena vertingiausių Lietuvos upių. Čia neršia lašišos, aptinkama daug kitų Europoje nykstančių, saugomų gyvūnų ir augalų.

Aplinkos ministerija laikosi požiūrio, kad ūkiškai nenaudojamos užtvankos neužtikrina upės vientisumo, efektyvios žuvų ir kitų vandens organizmų migracijos, kelia pavojų aplinkai ir žmonių saugumui, todėl, pasinaudojant ES investicijomis, turėtų būti rekonstruojamos. Europoje per pastaruosius tris dešimtmečius išmontuota jau keli tūkstančiai užtvankų. Lietuvoje kol kas – nė viena. Anykščiai būtų pirmasis išlaisvinęs upę Lietuvos miestas.

Šiuo metu nėra parengtos Šventosios upės užtvankos Anykščiuose pertvarkos galimybių studijos, vizualizacijos ir būsimos situacijos įvertinimo, nes tai kainuoja nemažas lėšas.

Jeigu anykštėnai pritartų išsakytai minčiai imtis Šventosios upės užtvankos pertvarkos, tuomet Aplinkos ministerija būtų pasiruošusi padėti, o darbai būtų vykdomi Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšomis.

Tiesa, kol kas į ketvirtadienio diskusiją susirinkę dalyviai pasiskirtė į dvi ,,stovyklas” ir dar sudėtinga pasakyti, kurių daugiau – už ar prieš Šventosios upės užtvankos Anykščiuose pertvarką.

Seimo nario A.Bauros inicijuotą diskusiją vedė TV žurnalistas Žilvinas Žitkus, pranešimus skaitė Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr.patarėjas Vilmantas Graičiūnas, aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas  dr. Tomas Virbickas, visuomeninės gamtos apsaugos asociacijos „Lašišos dienoraštis” aktyvistas Matas Jonaitis.