Antrąją šv. Kalėdų dieną, gruodžio 26 – ąją, Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus salėję vyko Šv. Kalėdų Dieviškoji Liturgija ukrainiečių kalba, kurioje dalyvavo Anykščių, Ignalinos Panevėžio ir Kupiškio ukrainiečių bendruomenių nariai. Šv. mišias aukojo į Lietuvą komandiruotas, iš rusų okupuoto Mariupolio kilęs, Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios kunigas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo kapelionas Romanas Peretiatko. Po šv.mišių skambėjo ukrainiečių atliekamos dainos ir muzika.
Į Lietuvą kunigas R. Peretiatko atvyko 2025 – ųjų gruodžio 22ąją. Lietuvos egzarchato prašymu jį atsiuntė Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia. Šiuo metu jo komandiruotė numatyta iki vasario mėnesio, su galimybe ją pratęsti. Lietuvoje kunigas R. Perepiatko padės telkti ukrainiečių bendruomenę ir rūpinsis jos dvasiniu gyvenimu.
Anykščiuose aukotos šv. Mišios, kuriose savo malda kunigas M. Perepiatko suteikė stiprybės ir dvasinio palaikymo savo tėvynainiams, jam buvo pirmosios mūsų šalyje. Jis kilęs iš Mariupolio, kurį buvo priverstas palikti po Rusijos okupacijos. Paklaustas ar išliko šventovė Mariupolyje, kur jis gyveno ir dirbo iki karo, R. Perepiatko sakė, kad ji sugriauta. “Cerkvė tapo okupantų taikiniu. Nors tuo metu šventovėje žmonių nebuvo, jų daug žuvo buvusių šalia cerkvės, – sunkiai rinkdamas žodžius prisiminė R. Perepiatko. – Ten buvo turtinga biblioteka, muziejus, tačiau rusai viską išgrobstė, nieko ten nebeliko”, – sakė Mariupolį palikęs ir Černigove dirbęs kunigas. Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu kunigas ne tik teikė dvasinę pagalbą ukrainiečių pabėgėliams ir kariams, bet ir aktyviai organizavo humanitarinę paramą nukentėjusiems. Dėl savo tarnystės ir atsidavimo jis pelnė pripažinimą tiek Ukrainoje, tiek už jos ribų.
Pasak mūsų rajone nuo karo pabėgusius ukrainiečius globojančio Anykščių garbės ambasadoriaus Ukrainoje Virginijaus Strolios, Anykščiai jau tradiciškai tapo ukrainiečių tikinčiųjų traukos centru krikščionių ortodoksų švenčių metu, nes šv. mišios transliuojamos per bene pagrindinį žinių portalą Lietuvoje.”Renginys buvo tiesiogiai transliuojamas per “Delfi”, tai tapo gyvos bendrystės ir vilties dalimi 10 – čiai tūkstančių žiūrovų”, – pastebėjo V. Strolia, priminęs, kad šį kartą susirinkusius savo kūryba džiugino nusipelniusi Ukrainos estrados artiste ir kompozitorė Galina Mikoleš, Panevėžio ukrainiečių šokių ansamblis “Mavka” ir šio miesto vokalinis ansamblis “Spivograi”.
Tikru solidarumo ir palaikymo ženklu tapo ir Lietuvos kariuomenės Vyčio apygardos , 5 –osios rinktinės ,505 – osios kuopos karių paruošta kareiviška košė.
Šv. mišias aukojo Anykščiuose aukojo iš Mriupolio kilęs kunigas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo kapelionas RomanasPerepiatko. Jam talkino vilnietis kunigas Vitalijus Mockus.
Dvasinio palaikymo labai reikia karo pabėgėlių vaikams.
Susirinkusiųjų veiduose – rimtis,liūdesys ir … viltis.
Autoriaus nuotr.
Ukrainieciu gi tas pats tikejimas ,kaip ir rusu .Vyt sita apsisaukeli lauk ,ner ko sleptis uz moteru nugaru sveikam kaip arklys vyrui
Situos ekonominius pabegelius namo su visai Kijevo nacistinio rezimo palaikytojais stroliom ir jakuciais ,svetima tauta ,svetima religija ,tegu savo namuose ir gyvena ,karas ten tik dalyje salies ,kitur viskas pilnai veikia
Ir kodel jis ,saukiamojo amziaus sveikas vyras slapstosi nuo karines tarnybos pas mus ,o negina savo salies ?Gal Strolia gali paaiskinti ,kodel jis visokiems dezertyrams padeda is visiskai mums svetimos salies
Yra cerkve tiems reikalams ,o jei savo religija isdave ,tada tegu koki rusi susiranda ,o ne i musu muziejus lenda.
Kapčiamiestis. Ateina keli pyzdabolai ir sako: „Chebra, turėsit išsikraustyti, nes mums reikia naujo poligono, mums trūksta vietos, kur žaisti. Kam Lietuvai apskritai dar vienas poligonas? Mes tiek karių turim? Tiek technikos vienetų?“ Ar tai sustiprins mūsų gynybą? Nuo kada poligonai apsaugo nuo raketų ir dronų? Geriau tuos pinigus skirtumėt šeimų gerovei, gimstamumui skatinti, nes valstybė ant išnykimo ribos. Bet ne – jiems reikia poligono, ir dar prie pat Suvalkų koridoriaus. Neatsiklausė nei žmonių nuomonės – ar jie sutinka, ar ne. Aiškina, kad mes esam demokratinė valstybė, bet sutiksit ar ne – vis tiek pagal įstatymą jus iškraustysim.
Man kyla klausimas: tai nx, kam apskritai mums reikalinga ta valstybė, jei joje, apart mokesčių mokėjimo, jokių teisių daugiau neturime? Alio, žalieji, kur jūs? Juk bus iškirsti miškai, sunaikinti draustiniai. Tyli, ausis suglaudę. O šiaip tokie dalykai mažiausiai turėtų būti sprendžiami referendumo būdu, o ne taip, kad kelios pyzdavatkės sugalvojo – ir darom. Ei, kultūrininkai, kur jūsų vienybė? Kaip taip – kai reikia, sugebat laužus prie Seimo deginti, o kur jūs dabar?
Ilgai vargai ir kas?
Nesunku prognozuot kurioj pusėj būtų atėjus tai x iš namų išvaryti, „teisingai atlyginti”, tėvų žemę praradę žmonės. Gal ir diversija, lašas po lašo.
Avys gal pagaliau supras ,kam mes i NATO buvome priimti ,busime gyvais taikiniais jiems treniruotis
Tai kodel ne cerkvej ? Kletele ne mišioms .
Kokia čia klėtele,durake.Nebuvai muziejuje didysis prote.Visai jau kvankt.
Strolia ,Laikas padet ir anykstenams ! Ukrainoj veisiasi milijonieriai ,tegu jie padeda ,o ne ubagai .
Na dar vienas botas
jei rasinejio po kiekvienu teisingu komentaru.Esi tvartelio botas ,misrunas valkata
Nejuokinkit su frontu…. Čia gi moteriškės ir vaikai.
Pasistojo du klausimai. Ar Anykščių muziejus jau nebeturi kitokios veiklos, tik užsiimti Mišių aukojimu ukrainiečiams? Gal vietoje muziejaus ten jau veikia bažnyčia? Ir dar. Ar ginkluotųjų pajėgų kapelionas neturėtų būti kartu su kariais, su savo šalies ginkluotomis pajėgomis?
Tikėkimės, išsiveš visą savo šaiką namo ir tiesiai frontan.