Balandžio 27-oji diena Svėdasų krašte buvo skirta eilinį kartą prisiminti ir pagerbti žymųjį kraštietį lietuvių literatūros klasiką, publicistą, literatūros mokslininką, tautos švietėją, visuomenės veikėją kanauninką Juozą Tumą- Vaižgantą. Žymiajam kraštiečiui dėmesį ir pagarbą čia galima justi nuolat, pagerbti Vaižgantą – pati prasmingiausia svėdasiškių tradicija. Tačiau šį šeštadienį susiburti draugėn Vaižganto garbei proga pasitaikė neeilinė. Būtent prieš aštuonasdešimt metų, 1933-iųjų balandžio pabaigoje energingasis Vaižgantas iškeliavo Amžinybėn.
Balandžio 27-oji diena Svėdasų krašte buvo skirta eilinį kartą prisiminti ir pagerbti žymųjį kraštietį lietuvių literatūros klasiką, publicistą, literatūros mokslininką, tautos švietėją, visuomenės veikėją kanauninką Juozą Tumą- Vaižgantą. Žymiajam kraštiečiui dėmesį ir pagarbą čia galima justi nuolat, pagerbti Vaižgantą – pati prasmingiausia svėdasiškių tradicija. Tačiau šį šeštadienį susiburti draugėn Vaižganto garbei proga pasitaikė neeilinė. Būtent prieš aštuonasdešimt metų, 1933-iųjų balandžio pabaigoje energingasis Vaižgantas iškeliavo Amžinybėn.
Šviesus Juozo Tumo- Vaižganto atminimas jo mirties 80-mečio išvakarėse pirmiausia buvo pagerbtas Šventomis Mišiomis Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje, kurias aukojo klebonas kun. Vydas Juškėnas.
Po Šv. Mišių aukos susiburta Kunigiškių kaime veikiančiame Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje, pakeliui dar aplankant gimtąjį rašytojo Malaišių kaimą, pagerbiant jo atminimą prie skulptoriaus Bernardo Bučo sukurto paminklo Vaižgantui.
Muziejus Kunigiškiuose veikia dvidešimt šeštus metus restauravus dar carizmo laikais statytą buvusios pradžios mokyklos pastatą. Būtent šią mokyklą teko lankyti ir Tumų Juozukui, o 1929 -aisiais metais Kunigiškių pradžios mokykla buvo pavadinta kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardu.
Neatsitiktinai popietė „Deimančiukas”, spinduliavęs dvasiniu pakilimu” buvo organizuota muziejuje atkurtoje senovinėje klasėje, kurioje dvi žiemas pradžios mokslus „krimto” ir Malaišių kaimo ūkininkų Tumų jauniausias sūnus Juozukas, vėliau tapęs žymiuoju Vaižgantu. Renginys prasidėjo senutėlio mokyklinio varpelio skambesiu ir svėdasiškių senjorių moterų etnografinio ansamblio, suburto Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui”laureatės Irenos Guobienės, patriotiška daina. Kaip pabrėžė popietės vedančioji Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus renginių organizatorė Aldona Bagdonienė, nuo senų laikų žmogaus gyvenimas palyginamas su metų laikais, saulės užtekėjimu ar nusileidimu. Vaikystė, jaunystė lyginami su aušra, pavasariu, o garbingas žmogaus amžius palyginamas su rudeniu, saulėlydžiu. Vaižganto gyvenimo kelias prasidėjo rudenį, o baigėsi pavasarį, sprogstant medžiams. Per daugiau kaip šešias dešimtis nugyventų metų Vaižgantas paliko labai ryškius pėdsakus pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse. Tačiau, kur jis begyveno, kuo kokia veikla užsiiminėjo, visuomet liko ištikimas gimtajam Svėdasų kraštui, su didele pagarba visuomet atsiliepdavo apie Tėviškę ir josios žmones. Tai akivaizdžiai įrodo ir gerai visiems pažįstami Vaižganto žodžiai „ „Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais ir taikių žmonių meile. Tie veiksniai sudarė mano sielą, jais ir tegaliu save išaiškinti. Mano raštų tipai, vietų vardai, aprašymai ir padavimai iš čia semti, ne pramanyti…”
Vaižganto atminimą visi popietės dalyviai pagerbė tylos minute.
Šių eilučių autorius- Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus vedėjas- trumpai apžvelgė Tumų Juozuko vaikystės metus, mokslus Kunigiškių pradžios mokykloje, Vaižganto neįkainojamą indėlį kultūroje, tautos istorijoje, kūrybinį kelią, dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Popietės dalyviai turėjo progos dalyvauti ir viktorinoje, paspėliojant, atsakinėjant į klausimus apie Vaižgantą.
Mintimis apie Juozo Tumo- Vaižganto siekių aktualumą dabartiniame gyvenime, šio žymaus žmogaus atminimo sergėjimą gimtajame Svėdasų krašte, gražias tradicijas prisiminti Vaižgantą svarbiausiomis progomis dalijosi Lietuvos Respublikos Seimo narys Ričardas Sargūnas, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, kraštietis mokslininkas Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui” laureatas dr., doc. Juozas Lapienis. Pastarasis, dideles pastangas skiriantis Vaižganto atminimo Svėdasų krašte įprasminimui, laisvalaikiu rašo noveles, tad vienos ištrauką perskaitė ir renginio metu. Nuolatinis renginių Svėdasų krašte dalyvis žinomas teatro, kino ir televizijos aktorius, respublikos nusipelnęs artistas Ferdinandas Jakšys išraiškingai perskaitė ištrauką iš Kosto Ostrausko monospektaklio „Vaižgantas”. O iš Tauragnų krašto kilęs Vilniuje gyvenantis tautodailininkas ir mokslininkas dr. , doc. Romualdas Šimkūnas į auditoriją prabilo tarmiškai. Pagarbinęs Vaižgantą, pasidžiaugęs svėdasiškių prasmingais darbais, saugojant žymiojo savo kraštiečio atminimą, muziejui svečias padovanojo 1922 metais išleistą knygą „Vargo mokyklai. Būrelio mokytojų rinkinys kalbos mokslo reikalui”, iš kurios vaikystėje jam teko mokytis ir susipažinti su Vaižganto kūryba. Taip pat tautodailininkas padovanojo savo kūrinį- ąžuolo lentoje išskobtus rašytojo žodžius : „Ieškojau laimės kitiems, o tapau laimingas pats…”
Tądien Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus praturtėjo ir dar viena unikaliu leidiniu – 1947 metais išleista Vaižganto knyga „Kaimo vaizdai”, kurią padovanojo renginyje dalyvavęs iš Gykių kaimo kilęs Lietuvos kariuomenės kariškis Raimundas Kovas.
Pertraukose tarp pasisakymų muziejaus klasėje skambėjo labai gražios, patriotiškumo kupinos dainos, kurias atliko svėdasiškių moterų senjorių etnografinis ansamblis, taip pat svėdasiškė dainų kūrėja ir atlikėja Onutė Jėckienė. O popietės pabaigoje gerai žinomą dainą „Lietuva brangi”kartu su balsingomis atlikėjomis sudainavo visi renginio dalyviai.
Pasibaigus oficialiajai renginio daliai dar susiburta prie suneštinių vaišių stalo, kavos ar arbatos puodelio. Su įdomumu apžiūrėtos atnaujintos muziejinės ekspozicijos, dvi naujos parodos. Muziejaus vedėjas žurnalistas Vytautas Bagdonas parengė dokumentinių fotografijų parodą , skirtą Juozo Tumo- Vaižganto atminimui „Žmogus, visą gyvenimą degęs, kasdien savo tautą į šviesą ir tiesą kvietęs”, o Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos ir Radviliškio Vaižganto gimnazijos auklėtinių piešiniai „vaižgantiška” tematika papuošė parodą „Savo piešiniais prisiminkime ir pagerbkime Vaižgantą”.
Rašinio pabaigoje reikia pažymėti, kad prasmingus Vaižganto pagerbimui skirtus renginius Svėdasų krašte organizavo Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas, Svėdasų seniūnija, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys” ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius. Popietės „Deimančiukas”, spinduliavęs dvasiniu pakilimu” organizavimą parėmė kraštiečiai Danutė Peželienė ir Juozas Lapienis. Fotonuotraukų parodos „Žmogus, visą gyvenimą degęs, kasdien savo tautą į šviesą ir tiesą kvietęs” organizavimą rėmė Tautos fondas ( Lithuanian National Foundation). Būta daugybės informacinių rėmėjų. Tai laikraščiai „Anykšta”, „Utenis”, „Utenos apskrities žinios”, „Tėviškės gamta”, „Gimtasis Rokiškis”, žurnalas „Aukštaitiškas formatas”, almanachas „Pasaulio anykštėnas”.
Vaižganto kūrybos gerbėjai, šio Aukštaitijos ąžuolo siekių ir tikslų tęsėjai, Vaižganto premijos laureatai šiemet turės progos susitikti dar viename tradiciniame respublikiniame renginyje. Malaišiuose tradicinės „Vaižgantinės” šiemet vyks rugsėjo 14-ąją.
