• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Trečiadienis, 8 vasario, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Svėdasų Vytautą prisimenant

Raimondas GUOBIS
2023-01-23
Kadras, Naujienos
0
Politinis kalinys, 1941 metų birželio sukilimo dalyvis Vytautas Galvydis su šeima JAV. Per pirmąją sovietų okupaciją V.Galvydis, dar būdamas gimnazistu, buvo suimtas 1940 metais, kalintas ir tardytas Utenos kalėjime. Nacistinei Vokietijai užpuolus Sovietų sąjungą sukilėlių buvo išvaduotas ir prisijungė prie sukilimo. Po karo pasitraukęs į JAV V.Galvydis vedė lietuvaitę Oną, kartu su ja susilaukė keturių vaikų - Povilo, Jurgio, Kristinos ir Lidijos.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Taip netikėtai, smagiame, įvairių įvykių ir rūpesčių kupiname bėgime, pernai pasimetė ir užsimiršo svarbi svėdasietiška sukaktis – Vytauto Galvydžio (1922 – 1971) šimtmetis.
Gimęs pačiame miestelyje, Karališkojoje, nūnai Vilniaus gatvėje augo šviesioje nepriklausomos Lietuvos dvasioje, tarp tokių pat vardan tėvynės gerovės gyventi ir dirbti besiruošiančių jaunuolių. Mokėsi gimnazijoje, išgyveno pirmosios sovietinės okupacijos represijas, dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, besibaigiant karui pasitraukė į Vakarus. Kelerius metus pagyvenęs Vokietijoje išvyko į JAV, ten neblogai vertėsi, dalyvavo išeivijos lietuvių kultūrinėje veikloje.

Kaip prisimindavo šio mano rašinio herojaus brolis kun. Steponas Galvydis, jo jauniausias brolis buvęs visai kitoks nei kiti Galvydžių vaikai. Jei broliai Antanas, Jonas, Steponas, sesuo Marytė buvę nedidelio ūgio, kresnoki, tai Vytautas – aukštas, lieknas blondinas. Visas į tėvelį. Teko nuo mažens gelbėti ūkio darbuose. Juk tėvai valdė valaką, net 32 ha prastokos žemės, daugiausia žvyro, durpių, smilčių. V. Galvydis Svėdasuose baigė reformuotos pradžios mokyklos šešis skyrius. Gabus, mokslai sekėsi, tad tėvai leido toliau – įstojo į Utenos gimnaziją, ten aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. Sovietams užėmus Lietuvą saugumo tarnybos aktyviai ieškojo „liaudies priešų“, kaltindavo nebūtais dalykais, areštuodavo, kankindavo. Gimnazistai taip pat užkliuvo – areštavo ir Vytautą. Savo dienas, praleistas kalėjime, vaizdžiai aprašė per stebuklą išsaugotame rankraštyje. Vokietmetyje, Vilniaus universitete studijavo mediciną, po metų įstojo į kunigų seminariją Kaune, bet ir ten trumpai tepasimokė. Pateko į Reicho darbo tarnybą, bolševikams vėl okupuojant Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, studijavo Tiubingeno universitete, patekęs į Ameriką mokslus tęsė Čikagoje, įgijo kelių inžinieriaus diplomą ir sėkmingai darbavosi. Aktyviai dalyvavo išeivijos lietuvių reikaluose – LAF narys, VLIKO Seimo narys, rūpinosi žurnalo „Į Laisvę“ leidimu, giedojo lietuvių parapijos chore.

Liudijimai iš Utenos kalėjimo

Galvodamas trauktis iš Lietuvos, atsiminimų rankraštį paliko saugoti Svėdasuose gyvenančiai Anelei Biržietienei. Ji, bijodama, kad raštai nepatektų į bolševikuojančių rankas, sudėjo į skardinę dėžutę ir paslėpė daržinėje. Prabėgo daugiau nei keturiasdešimt metų, vietinės mokyklos mokytojas Antanas Strolia su mokiniais miestelyje, sugriuvusios daržinės vietoje netikėtai surado dėžutę su paslaptingais užrašais. Perskaitęs suprato, kieno tai užrašai ir perdavė kun. S. Galvydžiui. Jis pasirūpino atsiminimus apie nelaisvės dienas Utenos kalėjime 1940 m. lapkričio 16 d. – 1941 m. birželio 24 d., nors šiek tiek pataisytus, išleisti knyga, kuri skaitytojus pasiekė 1999 m. vasarą. Viršeliui panaudojo kalėjimo kameroje į langelio šviesą žvelgiančio vyro paveikslą. Tai Traupio klebonijoje buvęs paveikslas, vaizduojantis suimtą 1862 m. sukilimo vadą kun. Antaną Mackevičių.

Prisiminimus pradeda pamąstymu, kokia gi lietuviška gimnazija valdant bolševikams. Ten pilna Stalino ūsų ir Lenino barzdų, raudono skarmalo ir lietuviškos širdies, tyro jaunatvės pamaldumo, Dievo ir Tėvynės meilės. Nors pašalinti iš klasių kryžiai, bet Dievas moksleivių širdyse, nors „nuraudonavęs“ mokytojas spalio švenčių metu bando šaukti Stalinui „ura“, nors ožio balsu užveda bolševikinę dainą jauni lietuviai tyli, nes jiems ta diena – laidotuvių, kuriose laidojama tėvynės garbė ir tėvynainių ištikimybė.
Jauni lietuviai Vėlinių dieną aplankė Lietuvos karžygių kapus, nubarstė šviesiu smėliu takelius, uždegė žvakes, pasimeldė.
Areštavo keistas paniuręs žmogus ir šautuvu ginkluotas sargybinis.

„Mes su Alfonsu kalbėjomės apie mūsų Lietuvėlės likimą, jos sunkią dalią ir stengiamės atspėti jos likimą. Nusprendėme: Lietuva nežus, per daug lietuvyje yra Lietuvos, daug yra tėvynę mylinčių jaunų žmonių. Lietuva nežus, ne. Tik, lietuvi, išlik lietuviu.“

Tardymas kelias dienas iš eilės. Tikrovė, kad tie, kuriais labiausiai pasitikėjo – išdavikai. Kad viskas pasakyta, kad žinoma apie slaptą ateitininkų veiklą, apie Vėlinių žygius, apie gimnazistų nuotaikas. Tardo, reikalauja išduoti bičiulius, muša. Kamera numeris 10. Ragina išduoti pogrindžio draugas, prisipažinti net ir nebūtus dalykus, tuomet siūlo pavalgyti. Belaisvis, nors nežmoniškai alkanas, bet išdidus – bolševikui tiesiai į akis išdrožia, kad yra sotus. Nors jau tris dienas burnoje neturėjo nei kąsnelio.
„Verkiu. Verkiu, norėdamas užtemdyti, nematyti per ašaras, kokia baisi ir sunki tikrovė, koks didelis namiškių skausmas ir liūdesys. Verkiu, norėdamas ašaromis praskaidrinti rytojaus dieną, norėdamas išlieti širdy susikaupusį skundą, skausmą. Verkiu, norėdamas išsiverkti, norėdamas nuplauti savo liūdesį, pašalinti savo jaunų dienų nelaimės sunkumą. Verkiu tyliai, kad kiti nematytų, kad kiti to nesuprastų…“

Laimei, paskubomis besitraukiantys rusai ir jų pagalbininkai nesuspėjo sušaudyti ar išvežti į Rusiją Utenos kalėjimo kalinių. Palaimingai atsivėrė sunkios durys, jas atvėrė savi ir su gaiviu oru bei saulės šviesa į laisvę išėjo ir Vytautas. Nuo lapkričio 16 – osios prasidėjusi kančia ir nežinomybė pasibaigė 1941 m. birželio 24 d. Omnia divina Providenti. Laisvė ateina iš Dievo apvaizdos.

1941 m. birželio sukilimo atmintis

Apie 1941 m. sukilėlių veiklą Svėdasų krašte ne tiek daug ir žinoma. Tarsi legenda buvo pasakojama istorija apie sukilėlių vadovaujamą buvusio šaulio Alberto Nakučio pasalą priešais Pakalninę. Ten lietuviai apšaudė plentu Rokiškio link besitraukiančius bolševikinės valdžios atstovus, susišaudymo metu nukautas bolševikų milicininkas Žilys. Pasak sąmojingų senių, kulka įėjusi per viršugalvį perskrodė visą kūną išilgai ir išlindo per užpakalį. Tarsi antikiniame pasakojime.

Galvydžių šeima 1942 m. vasarą Svėdasuose. Iš kairės pirmas stovi Vytautas Galvydis, o pirmas iš dešinės sėdi jo brolis kun. Steponas Galvydis, vėliau – ilgametis Traupio klebonas.

Ryškesnį tų lemtingų pirmųjų Antrojo pasaulinio karo dienų paveikslą pateikia savo atsiminimuose Algirdas Jurevičius. Aprašo sukilėlių būrio veiklą, į kurį vos sugrįžęs iš kalėjimo į tėviškę įsijungė ir V. Galvydis. Pasirodo, birželio 25 d. Svėdasuose jau buvo pirmieji vokiečių kareiviai, tuo pat Šimonių gatve į miestelio centrą judėjo du sunkvežimiai nieko neįtarančių rusų kareivių. Vokiečiai kulkosvaidžių ugnimi sunaikino raudonuosius, gyvuosius sučiupti pagelbėjo ir ginkluoti lietuviai, kurie ir vėliau patruliavo, saugojo piliečius nuo besitraukiančių sovietinių kareivių. Svėdasai gali didžiuotis – net 178 vyrai buvo įstoję į sukilėlius. Išvardina štabo narius: viršininkas Pranas Aleknavičius, studentas Antanas Šukys iš Butėnų, sekretorius Algirdas Jurevičius, narys moksleivis, politinis kalinys V. Galvydis.

Nuo pergyvenimų pasiligojo ir tuoj po karo dar palyginus jauna mirė motina, o tėvelis Antanas, kartu su sūnaus Antano šeima 1948 m. vasarą tremiant į Sibirą neatlaikė išgyvenimų, kelionės sunkumų ir mirė.

Laiškai, laiškai…

Tolimoje šalyje, JAV, Vytautui sekėsi neblogai. Vedęs lietuvaitę Oną, kartu su ja susilaukė keturių vaikų – Povilo, Jurgio, Kristinos ir Lidijos. Tėvelio tėvynė, ten pasilikę giminės labiausiai rūpėjo Lidijai, ji, kaip ir motina, intensyviai susirašinėjo su artimaisiais, ypač su dėde kun. S. Galvydžiu. Buvo į brangią Lietuvą ir atvykusi. Laiškų iš Amerikos išliko vos keli. Labai įdomūs, apie tariamą tėviškės progresą, apie fermas ant ežero krantų, Svėdasai elektra šviečia, Alaušo ežeras sumažėjęs, uždumblėjęs, kad planuoja atostogas po kelių metų, kai vaikai bus užaugę, sveikata ir klimatas leis. „… važiuosim vėl Utenos didžiuoju vieškeliu, aplankysime pirmiausia smėlio kapą supiltą ir visus kapus, nežinomų irgi neužmiršime, kad galėtume gyviems gyvą žodį ištarti ir mūsų žemiška kelionė atrodys kaip sapnas. Dainuosim tada su kolūkiečiais ir juoksimės, per ūsą braukdami baltą alaus putą, ir kiekvienas tarsimės esą „didvyriai“. O tikrieji didvyriai atsilieps gegutės balsu pagairėje ir visais keturiais vėjais atsikvėps iš šiaurės ir iš rytų…“

Ta karta…

Pasilikę tėvynėje jauni vyrai, ne vienas pateko į kalėjimus, tremtį, kiti kovojo partizanų būriuose. Pernai minėjome Albiną Milčiuką – Tigrą, jo šimtmečio proga, užpernai šimtmetis sukako ir svėdasiškiui Zenonui Prūsui. Šis iš Butėnų kaimo kilęs patriotas, visuomenininkas, miškininkas, išeivijoje sėkmingai dirbęs celiuliozės pramonėje, jo sumanumas smagiai patobulino gamybos procesus, savo žinias sutvirtino moksliniu laipsniu. Gyvenimo saulėlydyje nemenką dalį savo santaupų skyrė savojo krašto pokario partizanams pašvęsto paminklo statybai Svėdasuose. Sakėsi, kad jautęs skolą – kad paliko tėvynę, kai daugybė bendraamžių drąsiai stojo į kovą ir paaukojo tai, kas brangiausia – gyvybes.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Savivaldybės administracijos direktorė atostogauja

Panašūs straipsniai

Nėra aišku, ar teismas uždraudė Kęstučiui Tubiui būti meru

2023-02-07
13

Šeštadienio, vasario 4 dienos, „Anykštos“ laikraščio publikacijos antraštė „Teismas Kęstučiui Tubiui uždraudė būti meru“, nėra tiksli. Iš tiesų Panevėžio apygardos...

Po susitikimo su savivaldybės vadovais – pakoreguotas „Kalitos“ darbo laikas

2023-02-07
9

Po šį pirmadienį įvykusio Anykščių  turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Renatos Gudonienės ir Anykščių rajono savivaldybės vadovų susitikimo...

Bibliotekoje – 90-metės mezginiai

2023-02-07
2

Vargu ar kas geriau ir meiliau šildys rankas nei namų darbo vilnonės raštuotos pirštinės. Vilnos kamuolėlis, virbalai ir truputis kantrybės...

Išsiaiškino, kad eglės nebestovi

2023-02-07
18

Anykščių rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Jakubauskaitė – Veršelienė šį antradienį  „Anykštą“ informavo, kad „Kalėdinės eglės...

Anykšta TV:

Naujienos

Nėra aišku, ar teismas uždraudė Kęstučiui Tubiui būti meru
Po susitikimo su savivaldybės vadovais – pakoreguotas „Kalitos“ darbo laikas
Bibliotekoje – 90-metės mezginiai
Išsiaiškino, kad eglės nebestovi
Kęstutis Tubis traukiasi iš rajono Tarybos
COVID-19 statistika: 571 naujas atvejis, Anykščių rajone – nei vieno

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Vasario 6 dienos apskrities įvykių apžvalga
Vasario 5 dienos apskrities įvykių apžvalga
Vasario 4 dienos apskrities įvykių apžvalga
Vasario 3 dienos apskrities įvykių apžvalga
Vasario 2 dienos apskrities įvykių apžvalga
Vasario 1 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Lietuvos Raudonasis Kryžius renka paramą nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Turkijoje
N. Grunskienė: per metus dėl seksualinio vaikų išnaudojimo pradedama apie 200 tyrimų
Mirė teisininkas, buvęs generalinis prokuroras V. Nikitinas
Slaugos paslaugos namuose bus teikiamos ir savaitgaliais, vakare
Turkijoje ir Sirijoje galingas žemės drebėjimas pareikalavo daugiau kaip 640 gyvybių
Protestuodami prie didžiųjų prekybos centrų bei pieninių žemdirbiai statys kryžius

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar jau žinote už ką balsuosite per savivaldos rinkimus?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara vasaris

Jara vasaris

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In