Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pirmadienį Švedijoje, Enšiopingo mieste, dalyvaus konsultacijose su kitąmet budėti Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinėje grupėje karius skirsiančių valstybių gynybos ministrais.
Planuojama aptarti kovinės grupės galimus panaudojimo scenarijus, grupės aktyvavimo sąlygas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, gynybos ministrų konsultacijos yra vienas iš Šiaurės šalių kovinės grupės pasirengimo budėti etapų.
Nuo 2015 metų sausio 1 d. pirmąjį pusmetį budėsianti ES Šiaurės šalių kovinė grupė bus sudaryta iš Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų padalinių. Šiai grupei vadovaus Švedija, visą junginį sudarys apie 2,4 tūkst. karių.
Lietuva junginiui priskirs iš Birutės ulonų bataliono karių suformuotą apsaugos būrį ir pavienius karius į grupės štabą ir paramos vienetus – iš viso 44 Lietuvos karius.
Visi kovinei grupei priskirti kariai budėjimo metu tarnaus savo nuolatinėse dislokacijos vietose, savo šalyse, tačiau išlaikys labai aukštą parengtį, ir jei būtų priimtas sprendimas siųsti grupę į operaciją, į nustatytą užduoties rajoną jie bus pasirengę išvykti per 5-10 dienų ir operacijos vietoje išsilaikyti nuo 30 iki 120 dienų.
ES kovinės grupės – tai daugianacionalinės ES greitojo reagavimo pajėgos, skirtos skubiai reaguoti į kylančias krizes. Panašiai kaip ir NATO greitojo reagavimo pajėgas, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamos skiria šalys narės.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, nors sukurtos dar prieš dešimtmetį kaip viena iš ES reagavimo į krizes priemonių, ES kovinės grupės iki šiol dar nebuvo panaudotos. Lietuva aktyviai remia poziciją, kad tai būtina keisti, jei ES siekia prisiimti didesnę atsakomybę tarptautinio saugumo srityje.
Lietuvos kariai ES kovinėje grupėje po pusmetį budėjo 2010, 2011 ir 2013 metais.
