Kai saulė virš Šventosios leidžias jau į vakarą,
O žmona seka tau eilinę pasaką,
Bet smilkiniuos sidabras jau švyti,
Lyg blizgė ešerio nasruos.
Nors kelias jau nueitas ilgas,
Tavo garbanos švyti kaip geležinis vilkas.
Tavęs dar niekas motociklu nepavijo!
Ir lydžiai ežere labai prisibijo!
Tegul taviškis mocas švilpia per vėją,
O žuvys kimba kaip išprotėję.
Sveikatos, broli, ir kad „Monkey“ niekad nepritrūktų,
Ir kad moco duslintuvai visad rūktų!
Su Jubiliejum, Eimantai!
Garbė ir gėlės, nors atrodai dvidešimt – pase jau keturiasdešimt!
Sveikina draugai žvejai su šeimomis.
