Švenčionienė nuteista byloje dėl pasisakymo apie Medininkų tragediją: skirta 3750 eurų bauda

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį prorusišką aktyvistę Eriką Švenčionienę pripažino kalta dėl SSRS įvykdyto nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus niekinimo.

Teismas E. Švenčionienei skyrė 3 750 eurų baudą.

Šioje baudžiamojoje byloje E. Švenčionienė kaltinta dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus menkinimo. Kaltinimai moteriai pateikti po to, kai ji, minint 33-ąsias Medininkų žudynių metines, 2024 m. liepos 31 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą apie minėtus įvykius.

„Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle tada rašė E. Švenčionienė.

Prokuratūros vertinimu, šiuo įrašu kaltinamoji įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.

Kaip nurodė baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Giedrė Maslauskaitė, nors E. Švenčionienė, skelbdama „Facebook“ įrašą apie Medininkų žudynes teigė, jog rėmėsi informacija iš Giedrės Gorienės knygos, teismo manymu, kaltinamoji pažeidė įstatymą, mat dėl įvykusių žudynių atsakomybę perkėlė Lietuvos tarnyboms.

„Įrašas socialiniame tinkle paskelbtas Medininkų žudynių metinių proga (…) įraše nurodant, kad žudikai buvo „iš savų tarpo“, taip perkeliant atsakomybę dėl žudynių Lietuvos tarnyboms“, – teigė G. Maslauskaitė.

Prokuroras anksčiau teismui buvo siūlęs E. Švenčionienei skirti laisvės apribojimą pusantrų metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra, paskiriant dėvėti apykoję, įpareigoti kaltinamąją dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Kartu buvo prašyta įpareigoti E. Švenčionienę pašalinti iš savo paskyros byloje minimą įrašą bei uždrausti lankytis Medininkų žudynių memoriale Vilniaus rajone. Kaltintojas dar siūlė įpareigoti kaltinamąją sumokėti 1 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.

Teismas, kaip jau minėta, tokio prokuroro prašymo dėl bausmės netenkino ir skyrė E. Švenčionienei piniginę baudą.

1991 m. liepos 31-osios paryčiais SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai Medininkų pasienio poste nužudė septynis savo pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitinės pareigūną sunkiai sužeidė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dar nėra įsigaliojęs, jį galima skųsti apeliacine tvarka.

E. Švenčionienė: Lietuva bijo būti demokratine šalimi

Teisme nuosprendį išklausiusi E. Švenčionienė teigė jai nepalankų sprendimą tikrai skųsianti apeliacine tvarka. 

Ji pabrėžė mananti, kad teismo sprendimas jos byloje tik parodo, jog Lietuvoje už nuomonės išreiškimą prieš teismą esą stos daugiau žmonių.

„Šitose salėse arba jau šitas sales pradės mindyti bent 50 procentų Lietuvos gyventojų, kurie abejoja mūsų valdžios sprendimais, mūsų valdžios politika Lietuvos atžvilgiu ir manau, kad atsiras daug drąsių žmonių, kurie pradės skaičiuoti nuostolius, kuriuos mūsų esamoji, buvusi valdžia padarė Lietuvos piliečiams. Tai, kad nuomonės išreiškimas įvertinamas beveik 4 tūkstančiais eurų, tik rodo mūsų sistemos bejėgiškumą“, – žurnalistams kalbėjo E. Švenčionienė.

Ją į teismą atlydėjo kitoje baudžiamojoje byloje dėl neapykantos kurstymo teisiamas prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Kartu su E. Švenčioniene į teismą atvyko ir kartu su šia moterimi kitoje baudžiamojoje byloje (dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą) teisiamas Kazimieras Juraitis.

E. Švenčionienė, bendraudama su žiniasklaida, teigė ir toliau mananti, kad Medininkų žudynių istorijoje ne viskas yra aišku. Ji tvirtino, esą apie kalbėjo ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

„Tai buvo jauna valstybė, kuri ėjo nauju keliu, ir tuo metu mes dar nežinojome, kurie bus už Lietuvos nepriklausomybę, kurie bus prieš, ir ta kova buvo. Todėl pasakyti, kad vienas lietuvis yra ne lietuvis, o kitas lietuvis yra lietuvis, mes šiandien negalime. Kaip Vytautas Landsbergis sakė, byla išnagrinėta paskubomis – pasižiūrėkite į jo kalbą 2023 m. Medininkų metinių proga. Jis teigė, kad yra kitų faktų, bet žmonės, net ir garbaus amžiaus, vis dar bijo liudyti“, – dėstė E. Švenčionienė.

Ji aiškino, esą Lietuvoje ne visiems galima laisvai ir atvirai kalbėti įvairiomis temomis.

„Šiandien gaila, kad Lietuva bijo būti demokratine šalimi, labai gaila“, – tvirtino E. Švenčionienė.

„Lietuva nėra laisva šalis, ji yra įpareigota Europos Sąjungos ir NATO organizacijų laikytis tam tikros politinės linijos ir bet koks viešos nuomonės demonstravimas, kuris neatitinka šiuometinės daugumos valdžioje nuomonės, gali būti traktuojamas kaip nusikaltimas“, – toliau dėstė nuteistoji.

„Aš nieko negalvojau, nes valstybėje, kurioje politikai įtakoja teismų sprendimus, tikėtis, kad teisėjas priims savarankiškai sprendimą būtų kvaila“, – sakė ji.

E. Švenčionienė aiškino, neva Lietuvoje yra iškelta ne viena politinė byla, kurias visuomenė po 10-15 metų esą įvertins visai kitaip negu dabar.

Prokuroras svarstys, ar skųsti teismo sprendimą

Valstybinį kaltinimą E. Švenčionienės byloje palaikęs prokuroras Šarūnas Šimonis žurnalistams sakė, kad dar svarstys, ar skųsti teismo nuosprendį.

„Suprantu, kad yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Vadinasi, prokuroro pozicija yra patvirtinta. Prokuroras ir prašė priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau tik susipažinęs su visu teismo nuosprendžiu, galėsiu pasakyti savo poziciją, ar skųsiu, ar neskųsiu teismo nuosprendį“, – žurnalistams ketvirtadienį teisme sakė Š. Šimonis. 

Paklaustas, ką mano apie E. Švenčionienės pareiškimus, kad ji yra baudžiama už nuomonės raišką, prokuroras tvirtino, jog tai yra moters gynybos linija.

„Aš pavadinčiau tai ne Erikos teiginiu, o kaltinamosios Erikos Švenčionienė gynybine pozicija. Šią poziciją ji buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Prokurorui pavyko įtikinti teismą, kad tos nuomonės saviraiškos teisė, jos ribos buvo peržengtos“, – aiškino Š. Šimonis.

„Yra būtina labai galvoti apie tai, ką kalbi, apie tam tikrus dalykus, už kuriuos yra numatyta baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse“, – pridūrė prokuroras.

ELTA primena, kad E. Švenčionienė yra teisiama ir kitoje baudžiamojoje byloje. Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja bylą, kurioje ji su kitais asmenimis yra kaltinama padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. 

E. Švenčionienė šioje byloje taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Kartu su ja baudžiamojon atsakomybėn patraukti likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ narys K. Juraitis ir buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.