Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ duomenimis, išėjus iš namų dažniausiai netenkama rankinių, o kartu su jomis ir viduje esančių išmaniųjų telefonų, akinių, netgi maldaknygių. Draudimo bendrovės atstovai pastebi, kad pastaruoju metu vagys gatvėse dažniausiai daiktus atima iš vyresnio amžiaus moterų bei paauglių.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva” duomenimis, išėjus iš namų dažniausiai netenkama rankinių, o kartu su jomis ir viduje esančių išmaniųjų telefonų, akinių, netgi maldaknygių. Draudimo bendrovės atstovai pastebi, kad pastaruoju metu vagys gatvėse dažniausiai daiktus atima iš vyresnio amžiaus moterų bei paauglių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pernai vien viešose sostinės vietose buvo užregistruota 335 vagystės ir apiplėšimo atvejų.
Pasak draudimo bendrovės Žalų administravimo skyriaus vadovo Dariaus Smetonos, paaugliai dažniausiai netenka išmaniųjų telefonų, nešiojamų muzikinių grotuvų ir kosmetikos. Vyresnio amžiaus moterys kreipiasi dėl netektų kosmetikos, kvepalų, akinių, dokumentų, pinigų bei telefonų, pasitaikė atvejis, kai žala buvo atlyginta dėl prarastos maldaknygės. Paprastai dėl netektos rankinės patiriama nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių litų nuostolių.
Pastebima, kad vagys gatvėse daiktus atiminėja šviesiu paros metu – dažniausiai, kai žmonės eina į darbus, mokymo įstaigas ar grįžta iš jų. Anksčiau dažnai pasitaikydavo grasinimų šaltaisiais ar net šaunamaisiais ginklais, tačiau pastaruoju metu draudimo bendrovė tokių pranešimų negauna.
D. Smetonos teigimu, vagys daiktus dažniausiai pasisavina eidami ar bėgdami pro šalį – žmonės nė nespėja sureaguoti, kai rankinė jiems išplėšiama iš rankų ar nuo peties. Neretai iš vaikų ar paauglių telefonai atimami tiesiog pagrasinus. Draudimo ekspertas pamena atvejį, kuomet nuo vagies nukentėjusi klientė baldų parduotuvėje liko tik su rankinės rankenomis. „Kai klientė norėjo apmokėti už prekes, prie kasos pasidėjo rankinę. Tykojęs ilgapirštis griebė rankinę, tačiau moteris spėjo suimti rankinės rankenas, jos rankose ir teliko. Tuo tarpu vagis pabėgo su rankine, kurioje buvo piniginė su 7 tūkst. litų suma”, – pasakojo D. Smetona.
Specialistas pasakoja, kad vis dar gaunama pranešimų ir iš nuo tokio pobūdžio vagysčių nukentėjusių vairuotojų. „Ilgapirščiai į vairuotojus paprastai nusitaiko tuomet, kai jie pasideda daiktus ant keleivio sėdynės ir neužrakinę durelių eina aplink automobilį atsisėsti prie vairo. Kol vairuotojas ruošiasi atsisėsti, vagys bėgdami pro šalį atsidaro neužrakintas keleivio dureles ir čiumpa rankinę ar krepšį. Tokiose situacijose neretai vagių taikiniu tampa nešiojamieji kompiuteriai ir rankinės”, – tikino D. Smetona.
Nors visiškai išvengti vagystės ar apiplėšimo rizikos neįmanoma, tačiau yra daugybė būdų, kaip galima ją sumažinti. Pirmiausia, patartina vaikščioti judriomis, gerai apšviestomis gatvėmis. Jeigu įmanoma, vengti vaikščioti vieniems, nesinešioti vertingų daiktų išorinėse rūbų kišenėse, rankinėse. Nesaugu mobilųjį telefoną nešioti pakabintą ant kaklo, ilgai laikyti jį rankose. Ypač tamsiu paros metu nepatartina naudotis nešiojamaisiais muzikos grotuvais ir ausinėmis, nes jie sumažina šansus laiku išgirsti sėlinantį užpuoliką. Visais atvejais reikia vadovautis paprasta taisykle – vertingi daiktai, taip pat mobilieji telefonai turi kuo mažiau traukti aplinkinių ir tarp jų esančių nusikaltėlių akį, jie turi būti kiek įmanoma sunkiau pastebimi bei pasiekiami.
