Tarptautinę moterų solidarumo dieną visame pasaulyje vyko protestai

Visame pasaulyje šeštadienį, minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, į gatves išėję protestuotojai reikalavo vienodo atlygio už darbą, politinio atstovavimo ir smurto dėl lyties išgyvendinimo, tuo pačiu reikšdami nuogąstavimus dėl intensyvėjančių represijų.

Rytų Ukrainoje dešimtys demonstrantų tylos minute pagerbė moteris, žuvusias ginant šalį nuo Rusijos invazijos. Dalyviai laikė žuvusiųjų atvaizdus.

„Moterys sudaro pusę mūsų visuomenės ir mums reikia kalbėti apie tai, ką jos daro, (…), kaip jos gina ir kaip siekia, kad mūsų šalis būtų laisva ir nepriklausoma“, – Charkive naujienų agentūrai AFP sakė aktyvistė Iryna Lysykova.

Daug moterų, žygiavusių Europos sostinėse, tarp jų Paryžiuje, Berlyne ir Madride, reiškė nuogąstavimus dėl stiprėjančių reakcingų politinių jėgų, įskaitant kraštutinius dešiniuosius.

„Dabar tai ateina, o mes traukiamės atgal, – Ispanijos sostinėje sakė 63 metų Dori Martinez Monroy (Dori Martines Monroi). – Turime atsiimti, kas jau iškovota, nes į moteris taikomasi pirmiausia.“

Džakartoje aktyvistė Ajeng (Adženg) kaltino Indonezijos vyriausybę dėl biudžeto apkarpymų, „atimančių iš moterų teises“.

„Moterys žudomos, nuskurdinamos, kriminalizuojamos. Indonezijos moterys dėl šių priežasčių kovoja su valstybe“, – sakė ji.

Netoliese protestuotojos laikė plakatus su užrašais „Šis kūnas priklauso man“, „Šlovė darbininkų klasės moterims“.

„Nebaigta“

Kai kurie demonstrantai piktinosi JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Paryžiuje moterys iš aktyvistų grupės „Femen“ žygiavo iki pusės nuogos, ant krūtinių išsipiešusios JAV arba Rusijos vėliavas su svastikomis.

D. Trumpą daug moterų kaltina lytine prievarta, o jo administracija kaltinama moterims priešiškos politikos stūmimu.

„Tai kova, ji dar nebaigta“, – sakė 49-erių Sabine (Sabin), Paryžiuje žygiavusi su septynerių sūnumi. Paryžiaus demonstracijos organizatoriai skelbė, kad dalyvių buvo maždaug 250 tūkstančių. Policijos nurodytas skaičius – 47 tūkstančiai.

„Einame teisinga kryptimi: Trumpas, maskulinistai kelia didelį triukšmą, bet jie ne tokie stiprūs kaip mes“, – AFP sakė Sabine.

Argentinoje demonstracijose dalyvavo tūkstančiai žmonių. Daugelis kritikavo prezidentą Javierą Milei (Chavjerą Milėjų) dėl jo politikos, įskaitant ministerijos, kuriai buvo pavesta spręsti smurto lyties pagrindu ir nelygybės problemas, uždarymą.

Berlyne demonstrantai nešė plakatus su tokiais užrašais kaip „Degink patriarchatą, ne planetą“.

„Mane gan baugina tai, kaip atšaukiami kai kurie dalykai, kaip moterų teises galima paprastai vėl stumti atgal, (…) dėl dešiniųjų. Ypač Jungtinėse Valstijose“, – sakė dalyvė Steff Voigt (Štef Foigt).

Mitinge Stambule dalyvė Cigdem Ozdemir (Čihdem Ezdemir) kalbėjo apie vyrų smurtą prieš moteris ir tai, kad Turkija 2025-uosius paskelbė Šeimos metais.

„Kadangi 2025-ieji paskelbti Šeimos metais, mes, moterys, buvome uždarytos namuose“, – sakė ši psichologė. Ji pridūrė, kad LGBTIQ žmonės, kuriems priklauso ir ji, kriminalizuojami.

Stambule taikiai žygiavo daugiau kaip 3 tūkst. moterų. Vėlai šeštadienį po demonstracijos policija sulaikė maždaug 200 demonstrantų.

Nobelio taikos premijos laureatė iranietė Narges Mohammadi (Narges Mohamadi) sakė, kad moterys nuvers 1979-ųjų revoliucijos įkurtą Islamo Respubliką.

„Moterys taip sukyla prieš Islamo Respubliką, kad režimas nebegali jų slopinti“, – vaizdo pareiškime sakė 52 metų N. Mohammadi. Įraše ji neryši skaros, kuri Irane privaloma visoms moterims.

N. Mohammadi Nobelio premija 2023 metais buvo paskirta už kovą prieš moterų priespaudą Irane. Šiuo metu ji dėl sveikatos yra laikinai paleista iš kalėjimo.

Meksikoje, kur, Jungtinių Tautų duomenimis, kasdien nužudoma vidutiniškai 10 moterų, tūkstančiai protestavo sostinėje Meksike.

Venesueloje maždaug 150 protestuotojų, kurių dauguma slėpė veidus, nes baiminosi represijų, susirinko sostinėje Karakase. Daugelis ragino paleisti prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) vyriausybės laikomus politinius kalinius.