Tarptautinėje konferencijoje prisiminti du iškilūs Juozai

Pas netolimus mūsų kaimynus,  mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje Adomynėje (Kupiškio rajonas) liepos 26-ąją organizuota antroji tarptautinės konferencijos „Vaižgantas – vaikščiojanti ir spinduliuojanti Aukštaitija“ dalis (pirmoji šios konferencijos dalis organizuota Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje kovo 6-ąją). Sambūrio organizatorius  Kupiškio etnografijos muziejus kartu su partneriais – asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, komercine firma „Agla“ ir Adomynės kaimo bendruomene – šįsyk visus sukvietė į restauruotą, naujam gyvenimui prikeltą ir gausybe įvairiausių kultūrinių renginių, edukacinių programų garsėjantį Adomynės dvarą.

Kaip kovo mėnesį Kupiškyje, taip ir šį kartą, konferencijoje netrūko ir svėdasiškių.

Šių eilučių autorius, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus muziejininkas, Vaižgantiečių klubo pirmininkas Vytautas Bagdonas, iliustruodamas foto nuotraukomis, perskaitė pranešimą „Vaižgantas ir gimtinė“, akcentuodamas žymiojo rašytojo, visuomenės veikėjo, kanauninko Juozo Tumo – Vaižganto ryšius su Tėviške, jo atminimo išsaugojimą gimtuosiuose  Malaišiuose ir Kunigiškių kaime veikiančiame muziejuje, Vaižganto metams skirtus renginius, taip pat visuomenei pristatė ir keletą pastaraisiais metais išleistų savo knygų vaižgantiška tematika. Muziejininkas ir kraštotyrininkas svėdasiškis Raimondas Guobis skaitė pranešimą „Svajonių Lietuvos vizijos Vaižganto kūryboje“, iš kurio darėsi aiškūs Juozo Tumo-Vaižganto siekiai ir tikslai: kad Tėvynė Lietuva būtų laisva ir nepriklausoma, kad čia gyventų išsilavinę, apsišvietę, mokslo siekiantys žmonės, krašto patriotai. Šiaulių universiteto Regionų plėtros instituto docentė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė dr. Rūta Kazlauskaitė, pasiremdama populiaria Vaižganto apysaka „Rimai ir Nerimai“,  gvildeno šio rašytojo kūrybos kalbos ypatumus.

Konferencijos dalyvius sveikino Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, Adomynės bendruomenės pirmininkė Virginija Pakalniškienė, pakvietusios pertraukos metu apžiūrėti net tris Adomynės dvare veikiančias parodas.  Kupiškio etnografijos muziejus, pasinaudodamas Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondais, surengė fotografijų parodą „Vaižgantas – epochos kultūros ženklas“. Kupiškio rajono savivaldybės Viešoji biblioteka čia organizavo parodą „Kupiškėnai – Lietuvos istorijoje“, taip pat čia tebeveikė dar visai neseniai Adomynėje organizuoto respublikinio karpytojų plenero „Vaižganto gyvenimo keliu“ dalyvių meistriškai atliktų karpinių paroda.

Tarptautinės konferencijos dalyviams literatūrinę – muzikinę kompoziciją „Grožybė Lietuvos“ atliko aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, dainininkė Giedrė Zeicaitė ir pianistė Edita Zizaitė, kurios metu skambėjo ištraukos ir fragmentai iš Vaižganto laiškų, dienoraščių, kūrinių, taip pat kompozitoriaus Juozo Naujalio dainos, muzika.

Adomynėje tą penktadienio popietę buvo prisiminti ir pagerbti du iškilūs, populiarūs bendraamžiai Juozai: lietuvių literatūros klasikas, kanauninkas Juozas Tumas – Vaižgantas ir kompozitorius Juozas Naujalis, kuriems šiemet sukanka po 150 ir kurių garbei yra skirti 2019-ieji metai.

Visi konferencijos dalyviai pabaigoje kartu su literatūrinės – muzikinės kompozicijos atlikėjomis sudainavo Juozo Naujalio dainą, sukurtą Maironio žodžiais, „Lietuva brangi“.

Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė Violeta Aleknienė visiems konferencijos rengėjams ir pranešėjams, taip pat literatūrinės – muzikinės kompozicijos „Grožybė Lietuvos“ atlikėjoms įteikė prisiminimo dovanas ir Kupiškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo, laikinai einančio mero pareigas, Algirdo Notkaus, Padėkos raštus. Po foto sesijos, ekskursijos po dvarą, svečiai buvo vaišinami Adomynę garsinančiu kulinarinio paveldo produktu – labai gardžiomis „pagrabinėmis bandelėmis“.