Teatralai ir kultūros centrų vadovai sutarė: provincija egzistuoja tik žmonių galvose

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ketvirtadienį surengė virtualų forumą „LNOBT ir regionų bendradarbiavimas: naujas požiūris – platesnės perspektyvos“. Jame regionų kultūros centrų vadovai išsakė daug įdomių idėjų, kokį matytų savo ir teatro bendradarbiavimą: nuo po Lietuvą važinėjančių kuklesnėms scenoms adaptuotų spektaklių ir koncertinių programų, pristatomų su LNOBT vardu, iki galimybės regionų gyventojams, susimokėjus licencinius mokesčius, online būdu transliuoti teatro premjeras.

Forumą moderavęs Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis pokalbio pradžioje išskyrė keturis svarbiausius diskusijos aspektus: tikrąjį profesionalaus meno poreikį regionuose,
profesionalaus meno sklaidos problemas, į jų sprendimą nukreiptas valstybės programas bei LNOBT pasiūlymus regionų auditorijai.
Forumo iniciatorius – LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pabrėžė, kad Lietuvoje nėra tokio kultūrinės sklaidos tolygumo kaip Vokietijoje, kur veikia ištisas regioninių operos teatrų tinklas. „Todėl mums rūpi, kokie koncertai, spektakliai rodomi regionuose. Žinoma, ne visi sostinės teatrų, ir ypač LNOBT, spektakliai gali gastroliuoti po Lietuvą – tam reikia specialiai parengtų programų. Tačiau kultūros produktų mobilumas savame krašte yra viena iš darnios visuomenės kūrimo sąlygų. Esu įsitikinęs, kad regionų publika nori matyti aukšto lygio kultūrinius renginius. Tačiau kol kas regionuose pristatomi kultūros festivaliai pernelyg universalūs, o juk regionai galėtų kurti savo išskirtinį kultūrinį identitetą rengdami konkrečios scenos menų srities – operos, baleto, operetės ar net miuziklų festivalius. Savo ruožtu esame atviri mainams, stažuotėms, diskusijoms ir refleksijoms. Galėtume pas jus rengti menininkų vasaros akademijas, keistis patirtimis. Juk tai, kad mūsų scena didžiausia, dar nereiškia, kad mūsų kūrėjai kitose erdvėse negali sukurti spektaklio, laimėsiančio „Auksinį scenos kryžių“… Lapkričio mėnesį planuojame organizuoti tarptautinę scenos menų mugę, kuri, neabejojame, bus įdomi ir jums“, – kalbėjo J. Sakalauskas.
Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas sutiko, kad į regionuose veikiančias kultūros institucijas dažnai žiūrima su išankstiniu skeptiškumu, tačiau niekas nediskutuoja dėl profesionalaus meno poreikio. „Regionams nereikėtų priešinti vietinės ir atvežtinės kultūros. Turėtume akcentuoti mobilumo programų kūrimą, nes kol kas susisiekimas su miestuose esančiomis kultūros įstaigomis regionų žmonėms nėra patogus. O žymių menininkų apsilankymai mažuose miesteliuose pakelia juose kultūros prestižą. Nė vienas lietuvių kūrėjas nėra „pasislėpęs“, tik juos reikia matyti ir kviesti“, – teigė A. Vilčinskas.
Lietuvos kultūros tarybos laikinasis vadovas Mindaugas Bundza pabrėžė, kad pastaraisiais metais buvo atlikta nemažai apklausų ir sociologinių tyrimų, leidžiančių pagrįstai tvirtinti apie profesionaliosios kultūros poreikį regionuose. „Pagrindinis valstybės mastu vykdomas pokytis – tai pradedama įgyvendinti Tolygios kultūrinės raidos programa. Lietuvos kultūros tarybos skiriamas finansavimas regionų projektams taipogi padvigubėjo. Tačiau neužtenka imti ir atvežti į konkrečią vietovę aukštos meninės vertės produktą – toks projektas būtų vienkartinis, o mes turime užtikrinti nuolatinį procesą”, – pabrėžė M. Bundza.
LNOBT meninės veiklos departamento vadovė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė priminė, kad teatras jau turi parengęs vieną mobilų operos projektą „Opera on the Truck“ (Opera sunkvežimyje), kuris gali atvykti į bet kurią Lietuvos vietą – jam nereikia nė parengtos scenos. Tačiau sunkvežimiu pas žiūrovus atkeliaujantis spektaklis „Tarnaitė ponia“ sukurtas tikrai profesionaliai ir estetiškai.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa pabrėžė, kad baigiama kurti informacinė bazė apie visų šalyje veikiančių kultūros centrų sales ir jų technines galimybes: tikimasi, kad netrukus visi kultūros renginių organizatoriai galės ja naudotis. Kultūros centrų tarybos pirmininkė, Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė siūlė neatmesti pasaulyje dabar labai populiaraus online operų stebėjimo, kuris regionų gyventojams (žinoma, susimokėjus visus būtinus mokesčius) suteiktų galimybę pamatyti išskirtinių teatro renginių transliacijas. Zarasų kultūros centro direktorius Aurimas Gudas visus forumo dalyvius iš anksto pakvietė į Zaraso saloje planuojamą rengti operetės festivalį, bet kartu apgailestavo, kad atokesnių vietovių vaikai jau nebežino, kaip atrodo muzikos instrumentai, ir neįsivaizduoja, kas yra šokio spektaklis. Lietuvos kultūros centrų asociacijos viceprezidentė, Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė ragino LNOBT rengti kultūrines programas, kurios keliautų po šalį su šio teatro ženklu, nes žmonių akyse jis turi tam tikrą „svorį“. O Pasvalio kultūros centro direktorius Robertas Lavickas prisiminė, kad iš sostinės persikėlęs dirbti Šiaurės Lietuvon susigrūmė su pigiu kultūriniu kiču, nuo seno vežiojamu po gyvenvietes. Vietos bendruomenė buvo prie jo pripratusi, taigi pirmiausia reikėjo „atsikabinti“ nuo šio palikimo ir bandyti prisijaukinti profesionalųjį meną. O tai nebuvo lengva: teko ir įkalbinėti, ir įrodinėti…
„Tai dar kartą įrodo, kad provincija egzistuoja tik mūsų galvoje. Kviečiu visus kurti vieningą Lietuvą, kurioje nėra periferijų“, – apibendrino forumo diskusiją LNOBT generalinis direktorius J. Sakalauskas.