Gydytojų teigimu, peršalimui ir gripui gydyti svarbiausia priemonė yra… vanduo. Tačiau vandens pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai neįvertina šio nebrangaus vaisto naudos, o susirgę puola pirkti brangius medicininius preparatus, neįvertindami to, kad ir geriausi vaistai nebus veiksmingi, jei organizmui trūks nors 1-2 procentų skysčių.
Gydytojų teigimu, peršalimui ir gripui gydyti svarbiausia priemonė yra… vanduo. Tačiau vandens pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai neįvertina šio nebrangaus vaisto naudos, o susirgę puola pirkti brangius medicininius preparatus, neįvertindami to, kad ir geriausi vaistai nebus veiksmingi, jei organizmui trūks nors 1-2 procentų skysčių.
„Vanduo saugo nuo peršalimo ligų, nes drėgmė burnos ir nosies gleivinėje nesudaro sąlygų virusui plisti. Liga padidina skyščių poreikį”, – sako „Northway” medicinos centro šeimos gydytoja Regina Balčiūnienė. Pasak jos, sergant kvėpavimo takų uždegimais vanduo yra geriausias vaistas. „Turime prisiminti, kad kosint organizmas praranda dar daugiau skysčių. Be to, kad iš organizmo būtų pašalintas sekretuotas uždegiminis skystis – liaudyje vadinami karkalai – kvėpavimo takų gleivinės turi būti gerai sudrėkintos. Jei organizme nebus pakankamai vandens, nepadės net atsikosėjimą lengvinantys vaistai, liga progresuos”, -aiškina gydytoja.
Pasak jos, ir sveikam organizmui reikalingas papildomas vanduo. Jo kiekis priklauso nuo amžiaus, aplinkos temperatūros, fizinio krūvio, lyties (vyrams reikia daugiau vandens – jie aktyviau prakaituoja) ir kitų dalykų. Vienam sveiko organizmo kilogramui reikalingi papildomi 30 ml vandens per dieną. Sergančio – dar plius tiek, kiek netenkame karščiuodami, kosėdami. „Todėl apsirgus reikia nebijoti gerti ir po 2-3 l skysčių per dieną”, – teigia gydytoja R.Balčiūnienė.
Tačiau pardavimų rodikliai rodo netinkamus Lietuvos gyventojų vandens vartojimo įpročius. Anot „Vichy Classique” produkto vadovės Renatos Baublytės, palyginti su praeitų metų rudeniu, šiemet vandens vartojimas yra apskritai sumažėjęs. „Atrodo, kad žmonės krizės metu nustojo rūpintis savo sveikata. Jie pamiršta, kad elementarus produktas – vanduo – gali padėti išvengti pinigų išleidimo brangiems medikamentams”, – sakė „Vichy Classique” produkto vadovė.
Pasak „Vichy Classique” produkto vadovės R.Baublytės, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet per pirmus tris metų ketvirčius vandens Lietuvoje nuperkama beveik 9 proc. mažiau. Mažiau nukrito negazuoto, daugiau – gazuoto vandens pirkimas.
Savo sveikatai neabejingi liko vilniečiai – sostinėje vandens pardavimai krito mažiausiai. Kaune ir Klaipėdoje rodiklis smuko 8-8,5 procento. Ypatingai vandens vartojimą sumažino Šiaulių ir Panevėžio gyventojai. Šiauliečiai per pirmuosius tris šių metų ketvirčius, palyginti su praeitų metų sausiu-rugsėju, išgėrė 11 proc. mažiau, panevėžiečiai – 12,5 proc. mažiau vandens.
Ant gydytojos R. Balčiūnienės, sergant turėtų būti vartojamas silpnos mineralizacijos stalo vanduo. Vanduo, prisotintas įvairių mineralinių druskų – chloro, kalio ar natrio – tinka tik sportuojant. „Natrio druskų pripildytas organizmas prašys dar daugiau vandens ir bus išbalansuota skysčių pusiausvyra, gali sutrikti kai kurių organų veikla. Stipriai mineralizuotas vanduo tinkamas tik sportuojant, sergant tam tikromis ligomis, o ne kasdieniam vartojimui” – sakė gydytoja.
Rinkos tyrimų kompanijos „Spinter” atlikto tyrimo duomenimis, vos ketvirtadalis šalies gyventojų suvartoja po 1-2 litrus gėrimų, kiti – dar mažiau. Anot gydytojų, toks kiekis yra per mažas patenkinti organizmo poreikiams.
Gydytojos R.Balčiūnienės teigimu, sergant dėl karščiavimo ir prakaitavimo organizmas netenka skysčių ir apie tai signalizuoja pagreitėjęs pulsas, išsausėjusios gleivinės, tarsi smėlio pripiltos akys, skaudanti ir svaigstanti galva, suglebę raumenys, bendras energijos trūkumas ir užkietėję viduriai. Pajutęs tokius simptomus žmogus savo organizmą turėtų pamažu papildyti vandeniu.
„Vanduo reikalingas tam, kad organizme vyktų fiziologiniai procesai. Be vandens žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, cheminės reakcijos ir oksidacijos procesai”, – sako „Northway” medicinos centro šeimos gydytoja. Pasak jos, vanduo sudaro apie 80 proc. viso žmogaus kūno. Praradus vos 1-2 jo procentus, žmogus pajunta troškulį, prasideda organizmo dehidratacija. „Taip organizmas prašyte prašo papildyti jį skysčiais”, – teigia gydytoja R.Balčiūnienė.
