• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Pirmadienis, 27 kovo, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Tolerantiškas nykstantis kaimas

justas
2014-02-20
Vietovės ir žmonės
0
Juostininkų kaimą puošia tautodailininko Aleksandro Tarabildos drožti stogastulpiai. Jie ne kartą nuversti vėjų.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Sankryžoje tarp Anykščių, Panevėžio ir Raguvos šalia Juostos upės įsikūręs Juostininkų kaimas pradėjo jau penktąjį šimtmetį, tačiau archeologiniai radiniai rodo, kad tose vietovėse žmonės gyvena bent jau 1800 metų.
Kaimas per dvidešimt amžių išgyveno nevienareikšmiškai vertinamą istoriją, o XXI amžių pradėjo visai nykdamas. Jei prieš kokį šimtmetį gyventojai buvo skaičiuojami šimtais, tai dabar tik dešimtimis. Ir tos dešimtys nėra didelės – gyvenamąją vietą kaime deklaravę tik 59 žmonės.

 

 

Išsiskiria kraštiečių
susitikimais

Skiriamasis Juostininkų kaimo bruožas – kas kelerius (stengiamasi kas penkerius, bet būna išimčių) metus rengiami kraštiečių susitikimai. Juostininkiečiai, remdamiesi fotografijomis, spėja, kad kraštiečių susitikimai prasidėjo prieš šimtą metų, tačiau pokaryje buvo nutrūkę iki pat 1973 metų, kol juos nusprendė atgaivinti tuometinis laikraščio „Panevėžio tiesa“ redaktorius Alfonsas Dagelis ir Anykščių milicijos valdyboje dirbęs Robertas Baltušnikas. Tame susitikime dalyvavę juostininkiečiai pasirašė po savotiška deklaracija – „Priesaku jaunajai juostininkiečių kartai“.
Kiekvieno kraštiečių susitikimo proga juostininkiečiai stengiasi palikti daiktinį palikimą savo gimtajam kaimui. Pavyzdžiui, vieno iš susitikimų proga buvo pastatyta autobusų stotelė (vėliau, dar kito susitikimo proga, ji buvo atnaujinta), kito – kaimas pasipuošė stogastulpiais, o paskutiniajame buvo atidengtas akmuo, žymintis pirmojo Juostininkų paminėjimo datą – 1610 metus.
Mirus A.Dageliui, iniciatyvos organizuoti susitikimus ėmėsi chemikas, Vilniaus universiteto docentas Zenonas Mačionis. 2001 metais jo iniciatyva, juostininkiečiai išleido knygą „Juostininkai. Kaimas ir žmonės“ (spausdino Vilniaus universiteto leidyklos spaustuvė). Mirus ir Z.Mačioniui, susitikimus ėmė organizuoti jo brolis Arvydas Mačionis.
Prisimenant Z.Mačionio indėlį į kaimo kultūros puoselėjimą, viena iš Juostininkų gatvių buvo pavadinta jo vardu.

Įstaigos išnyko

Jei pažiūrėsime gyventojų skaičių Juostininkų kaime, tai jis nuolat mažėja. Todėl nenuostabu, kad dabartiniame Juostininkų kaime be parduotuvės-kavinės nebeliko nei vienos įstaigos. Skaudžiausiai juostininkiečiai išgyveno didelės mokyklos netektį. Nepriklausomybės pradžioje uždarius mokyklą, ji buvo privatizuota, o ilgai stovėjusi kaip vaiduoklis, galiausiai buvo sugriauta ir išardyta plytomis. Apie dešimt metų juostininkiečius ir pravažiuojančius šiurpinę ir karo griuvėsius priminusios mokyklos liekanos, šią žiemą buvo išardytos ir išvežtos. Buvo išardytos net buvusios sporto aikštės ir asfaltuotas privažiavimas prie mokyklos.
Beje, įdomu tai, kad apie Juostininkuose spaudos draudimo metais veikusias nelegalias mokyklas rašė net enciklopedijos. „Tarybų Lietuvos enciklopedijoje“ minima, kad 1884 ir 1898 metais Juostininkuose jos buvo susektos. Besimokiusių vaikų tėvai už tai po dvi savaites kalėjo Raguvos kalėjime.
Tačiau ne vien mokykla išsiskyrė Juostininkai: tarybiniais laikais juose veikė biblioteka, parduotuvė, felčerių – akušerių punktas, ryšių skyrius, apylinkės centras ir girininkija.
Įdomu tai, kad Juostininkai tarpukaryje turėjo didelių ambicijų. Tuo laikotarpiu juostininkiečiai įsigijo Andrioniškio medinę bažnyčią (nes ji pasidarė nebereikalinga, andrioniškiečiai pasistatė akmeninę) ir ją pasistatė kaimo kapinėse. Siekiai buvo, kad Juostininkai virstų parapija, tačiau pastatas ir dabar tarnauja tik kaip koplyčia.

Katalikai ir komunistai

Būtent tokiu pavadinimu pavadintas skyrius Juostininkų knygoje. Tiesa, autoriai iš karto perspėja, kad tai tik sąlyginis pavadinimas.
Aplinkiniuose kaimuose dažnai į Juostininkus buvo žiūrima kaip į „raudoną“ kraštą. Nenuostabu – iš kaimo nėra kilusio nei vieno kunigo ir nei vieno partizano. Tačiau, pavyzdžiui, 1978 metais net du iš penkių didžiausių Lietuvos miestų laikraščių redagavo juostininkiečiai – A.Dagelis „Panevėžio tiesą“, o „Kauno tiesą“ – Zenonas Baltušnikas.
Arba dar vienas istorinis faktas – 1945 metais iš Panevėžio apskrities į Aukštąją partinę mokyklą buvo pasiųsti 9 žmonės, iš kurių net 5 – juostininkiečiai.
Knygos apie Juostininkus sudarytojai juostininkiečių polinkį į kairiąsias idėjas sieja su Kaziu Baltušniku. Jis 1921 metais grįžo iš devynerius metus trukusios emigracijos Argentinoje ir pradėjo energingą visuomeninę veiklą. K.Baltušnikas įkūrė Jaunuomenės švietimo draugiją, rengė didžiulio pasisekimo Juostininkuose ir aplinkiniuose kaimuose sulaukusius vaidinimus. Maža to, pinigus surinktus už vaidinimus, juostininkiečiai neišsidalino, o to paties K.Baltušniko iniciatyva įkūrė visuomeninę biblioteką. Knygoje rašoma, kad jis 1933 metais suorganizavo pogrindinę komunistų kuopelę, o vėliau nedidelę komjaunuolių grupelę.
Lygiagrečiai su „komunistais“ kaime gyveno ir „katalikai“. Jie taip pat turėjo savo grupeles, kaip jau buvo minėta, išsirūpino, kad kaimo kapinėse būtų pastatyta koplyčia.
Rašant apie juostininkiečius, reikėtų paminėti ir kaime gyvenusius žydus. Apie juos informacijos labai nedaug. Žinoma, kad jie Juostininkuose vertėsi prekyba ir žemdirbyste, net dabar tos žemės, kurias dirbo žydai, vietinių vadinamos „žydlaukiu“. Pasakojama, kad žydai gyveno uždarą gyvenimo būdą, šventė savo šventes. Knygoje rašoma, kad viso Juostininkų kaimo žydai vokiečių okupacijos pradžioje buvo išžudyti.
Beje, viena juostininkiečių šeima žydui prekeiviui turėjo būti dėkinga už išgelbėtą gyvybę. Naktį užsidegė šeimos sodyba, o visi namiškiai miegojo. Gaisrą pastebėjo keliu su prekėmis važiavęs žydas prekeivis ir nustebęs, kad aplink degantį pastatą nesimato žmonių, nubėgęs iš miego pakėlė tą šeimą.
Antro pasaulinio karo metu Juostininkuose buvo įkurdinti karo pabėgėliai, kuriuos juostininkiečiai vadino tiesiog „biežancais“. Be jų kaime tuo metu buvo pasirodžiusi ir kita rusų grupė – karo belaisviai. Juos vokiečiai ūkininkams siūlė paimti kaip pagalbinius darbininkus ūkiuose. Keletas ūkininkų taip ir padarė. Tačiau prie Lietuvos artėjant Raudonajai armijai vokiečiai apie metus Juostininkuose išbuvusius belaisvius susirinko ir išsivežė. Apie tolimesnį šių belaisvių likimą juostininkiečiai taip ir nebesužinojo – nei vienas iš jų po karo neatsišaukė.

 

Teisėsauga tiria kaimo praeitį

Nei kaimo žmonės, nei knygos sudarytojai nepamena, kad šios dvi „stovyklos“ būtų konfliktavusios. Juostininkiečiai kaimynus vertino ne pagal pažiūras, o pagal konkrečias savybes.
Tačiau viską sujaukė okupacijos. Nors nei vienas juostininkietis tiesiogiai nedalyvavo trėmimuose į Sibirą, tačiau kraujas buvo pralietas iš abiejų pusių. Nuo tarybų valdžios nukentėjo kelios šeimos, kurios buvo ištremtos, dar keletas juostininkiečių buvo įkalinti, o bent vieną nušovė rusų kareiviai su stribais.
Tačiau skolingi neliko ir partizanai. Štai kas rašoma knygoje apie Juostininkus: „Neatsiliko ir kita pusė, 1945 m. pavasarį surengusi juostininkiečiams siaubo naktį: sudegino Kazio Baltušniko klojimą, pamiškėje stovėjusią žydo trobą, paryčiui sušaudė Leoną Kudzevičių, jo žmoną ir mokyklą tebelankančią dukrą“.
Beje, dėl Kudzevičių šeimos nužudymo Anykščių policijoje dabar vykdomas tyrimas. „Anykštos“ žiniomis, pareiškimą policijai parašė nužudytųjų anūkė. Kalbama, kad šeima buvo išžudyta labai žiauriai, o nepilnametė duktė buvo išprievartauta, jai nupjautos krūtys ir t.t.
Juostininkiečiai nukentėjo ne tik nuo tarybinių trėmimų. Naciai į koncentracijos lagerį Vokietijoje išvežė Emiliją Baltušnikienę su dviem dukterimis.
Tačiau, nepaisant skaudžios praeities, kaimo gyventojai Atgimimo metais nepuolė vienos pokario aukų grupės niekinti, o kitos garbinti. Buvo pratęstos tarpukario kaimo tradicijos, kai žmogus buvo vertinamas ne pagal politines pažiūras, o už asmenines savybes. Juostininkiečiai, didele dalimi įtakojami Z.Mačionio, susitarė, kad vienodai svarbūs visi žuvę pokaryje, nesvarbu nuo kieno rankų jie krito. Ir dabar prie buvusios mokyklos pastato stovintis akmuo su atminimo lentele primena visus žuvusius kraštiečius, neišskirdamas jų į grupes.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas

Moko gyventi sveikai

Panašūs straipsniai

Auksinių rankų autoserviso savininką Audrių Šiukščių skriaudė ir valdžia, ir vagys.

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui

2018-07-22
6

Išskirtinai gražioje, kalvotoje vietovėje prie Rubikių ir Mušiejaus ežerų įsikūręs Skiemonių seniūnijos Mačionių kaimas, sovietmečiu tapęs centrine Marytės Melnikaitės kolūkio...

Mikieriai ir nuostabusis Leika

2018-07-05
2

Mikieriai, kaimas Šimonių girios proskynoje. Nuo seno priklausė Svėdasų parapijai, XIX amžiaus viduryje čia buvę sodybų su gyventojais, tarpukariu priaugo...

Kunigas altarista Sigitas Uždavinys sako, kad jeigu turėtų jėgų, miestelyje tikrai suburtų ir jaunimo, ir pagyvenusių žmonių chorą. Būtų renginių ir vaikams. „Jeigu nuoširdžiai dirbi, visada rasi kelią į žmonių širdis. Tačiau, jeigu tik prabangios mašinos galvoje, tada tik apie tuštėjančią bažnyčią galima kalbėti...“ – sakė kunigas.

Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę

2018-06-09
4

„Nebėra Skiemonyse nei mokyklos, nei ambulatorijos, miestelį „puošia“ ir keli apgailėtinos būklės pastatai, tačiau tuščių namų praktiškai nėra. Smagu dėl...

Balandžio 30 – ąją 84 – ąjį gimtadienį švęsiantis Bronius Karvelis pasikasa pastarnokų ir sako, kad juos valgyti  sveika.

Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių

2018-05-26
0

Retas toks nedidelis kaimas kaip Klevėnai galėtų pasigirti tokia gausa iš čia į plačius gyvenimo vandenis išplaukusių žmonių: pedagogas, rašytojas...

Anykšta TV:

Naujienos

„Valstiečius“ Anykščiuose paliko mažumoje
Visi myli nuskriaustuosius
Balsai – iš nusivylimo
Spalvinga tautodailininkų pasaulio puokštė
Vaidinti nesunku, nes nejaučia scenos baimės
Rezultatai nenustebino

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Kovo 25 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 24 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 23 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 22 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 21 dienos apskrities įvykių apžvalga
Kovo 20 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas
VRK tvirtins galutinius rinkimų rezultatus 34-iose savivaldybėse, spręs dėl K. Tubio
Naujas Muziejų įstatymas: nebelieka respublikinių muziejų, atsiras darbuotojai emeritai
Atvejai apie artimųjų įsidarbinimą aukštose pareigose jau panašūs į sistemą
Vartotojai ir žalieji remia Lietuvos banko siūlymą atsisakyti 1 ir 2 centų monetų
Pieno ūkininkai prie Seimo rengia protestą, reikalaus K. Navicko atsistatydinimo

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar pritartumėte, kad būtų rengiami nauji Anykščių rajono mero rinkimai?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara kovas

Jara kovas

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Saulenis

Saulenis

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In