Traupio bibliotekos bibliotekininkė Ramunė Musteikienė Traupio botanikos sode skaitė Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“, stabtelėdama vis prie kito kūrinyje „Anykščių šilelis“ apdainuoto medžio. Traupio bibliotekos nuotr.
Gegužės viduryje, savaitgalį, Traupio botanikos sode vyko Traupio bibliotekininkės Ramunės Musteikienės organizuota literatūrinė-pažintinė kelionė vaikams su Antanu Baranausku ir jo „Anykščių šileliu“.
R. Musteikienė sakė, kad mintis sujungti literatūrą ir gamtą kilo dar kartą perskaičius garsiąją rašytojo poemą – juk visi jo apdainuoti medžiai auga visai šalia, sode.
„Šiais metais – Antano Baranausko 190-ies gimimo metų jubiliejus, todėl sugalvojome pagal „Anykščių šilelį“ padaryti vaikams edukaciją. Traupio botanikos sode auga visi medžiai, kurie aprašyti „Anykščių šilelio“ poemoje. Dukra Indrė padėjo sudaryti nedidelį žemėlapį su dešimčia medžių, kurie minimi ir apdainuojami A. Baranausko. Padarėme taką. Visus medžius surasti padėjo Traupio botanikos sodo darbuotoja Linutė Rakauskienė. Poemoje minima ir sedula, ir putinas, ir vinkšna – o aš ir pati pažįstu tikrai ne visus medžius. Todėl ir pati daug sužinojau“, – apie pažintinį renginuką pasakojo jo sumanytoja R. Musteikienė.
Nors susirinko nedidelis būrelis mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų, bibliotekininkė džiaugėsi, kad visi jie labai noriai įsitraukė į edukaciją, atidžiai klausėsi poemos bei ieškojo joje aprašytų medžių botanikos sode.
„Papasakojau vaikams apie poemą, kas buvo A. Baranauskas, kad poema „Anykščių šilelis“ – garsiausias jo kūrinys. Ėjome prie medžių, kurie minimi „Anykščių šilelyje“, juos vaikams parodžiau ir skaičiau, kaip kiekvienas medis poemoje apdainuojamas. Padalinau vaikams žemėlapius ir jie turėjo surasti visus tuos medžius – vyko varžybos. Prie kiekvieno medžio buvo užklijuoti lipdukai su medžio pavadinimu. Vaikams labai patiko, buvo didelis azartas, buvo ir prizas. Kad vaikus sudomintum, mokyti reikia per veiklas, judėjimą“, – apie pavykusį renginį, į kurį mielai įsitraukė ir tėveliai, pasakojo R. Musteikienė.
Bibliotekininkė minėjo, kad vaikai pažino liepą, beržą, eglę, bet sedulą, putiną, ievą pažino ne visi. Pastebėjus, kad dabartiniai vaikai neretai nė beržo nepažįsta, R. Musteikienė sakė:
„Šie vaikučiai savaitgalius, vasaras leidžia kaime, todėl gamtą pažįsta labiau. Viena mergaitė, vos penkerių metų, iš karto pažino liepą, sakė, kad mėgsta liepžiedžių arbatą. Buvo vaikų, kuriems tėveliai padėjo, jie taip pat įsitraukė į paieškas. Tie, kurie mokėsi šioje mokykloje, sode jautėsi kaip žuvys vandenyje – jiems čia buvo viskas aišku, nes tiek laiko praleista, vaikystėje lakstyta… Jie žino viską ir medžius pažįsta.“
Renginio sumanytoja džiaugėsi, kad ši literatūrinė-pažintinė kelionė pasiteisino ir tikino, jog ji – tikrai ne paskutinė.
„Startas geras, pradžia pavyko. Būtinai galvosime daugiau renginukų. Traupio botanikos sodas, mokykla – tai nuostabi erdvė edukacijoms. Šiai edukacijai bandysime ir daugiau vaikų grupių pasikviesti, ir ją padaryti ne vieną sykį. Taip pat manau, kad ir mūsų skaitytojų klubo moterims tai bus įdomu, pabandysime pažaisti, pažiūrėti, ar pažįstame visus medžius.
Reikia bibliotekos darbą su gamta susieti. Mūsų bibliotekoje atsidarė augalų, sėklų lentyna – dalijamės sodo gėrybėmis. Norime sieti bibliotekos veiklą su sodu. Man čia dirbti labai gera, jauku, ramu, be to, ir pastatas nemiršta, kol jame kažkas vyksta, yra gyvybės“, – kalbėjo Traupio bibliotekos bibliotekininkė R. Musteikienė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
