Artėjant šventiniam laikotarpiui, daugelis darbdavių susiduria su išaugusiu darbo krūviu – ypač prekybos, logistikos, paslaugų ir gamybos sektoriuose. Kai esami darbuotojai nebespėja su užduotimis, trumpalaikių darbų poreikis tampa neišvengiamas. Tokiu atveju darbdaviai dažnai pasitelkia darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis.
„Šventės į darbo rinką visuomet įneša daugiau dinamikos – reikalingi papildomi žmonės, o darbdaviams svarbu tai daryti teisėtai ir atsakingai. Terminuotos sutartys leidžia lanksčiai prisitaikyti prie sezono poreikių, tačiau jos turi būti sudaromos laikantis visų Darbo kodekso reikalavimų“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius.
Terminuotos darbo sutartys reglamentuojamos Darbo kodekso 67–71 straipsniuose. Tai sutartys, sudaromos konkrečiam laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Jos gali būti nustatomos iki konkrečios datos (pavyzdžiui, iki 2025 m. gruodžio 28 d.), tam tikram terminui (pavyzdžiui, dvejiems metams) arba iki konkretaus įvykio – pavyzdžiui, kol baigsis Kalėdų mugė ar sugrįš laikinai nesantis darbuotojas.
Kiek ilgai galima dirbti pagal terminuotą sutartį?
Didžiausias leistinas terminas tai pačiai funkcijai atlikti – 2 metai, o paeiliui sudarytų sutarčių dėl skirtingų darbo funkcijų bendra trukmė – iki 5 metų. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, su kūrybinių profesijų ar mokslo darbuotojais, tokios sutartys gali būti sudaromos iki 5 metų, jeigu tai numato kiti įstatymai.
Darbdavio pareigos – aiškumas ir tinkamas įspėjimas
Pasibaigus terminui, sutartis turi būti įforminta darbdavio sprendimu. Jei suėjus terminui darbuotojas toliau dirba, o darbdavys nepateikia sprendimo, terminuota sutartis tampa neterminuota. Darbdavys tam tikrais atvejais taip pat turi pareigą raštu įspėti darbuotoją apie artėjančią sutarties pabaigą – ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jei santykiai tęsiasi ilgiau nei metus, ir ne vėliau kaip prieš 10 dienų, jei jie trunka ilgiau nei trejus metus. Pavėlavus įspėti, darbdavys privalo sumokėti darbo užmokestį už kiekvieną termino pažeidimo dieną (iki 5 ar 10 dienų).
Terminuotai dirbantys darbuotojai – su tomis pačiomis garantijomis
Trumpalaikiai darbuotojai turi tokias pačias teises kaip ir nuolat dirbantys – jiems suteikiamos kasmetinės atostogos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nutraukiant darbo sutartį. Jei darbo santykiai pagal terminuotą sutartį tęsiasi ilgiau nei 2 metus, pasibaigus terminui darbuotojui turi būti išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Svarbios ribos ir sąžiningumo principas
Terminuotų darbo sutarčių dėl nuolatinio pobūdžio darbų įmonėje negali būti daugiau kaip 20 proc. visų sudarytų sutarčių. Jeigu įmonėje atsiranda nuolatinė darbo vieta, darbdavys turi pirmiausia pasiūlyti ją dirbančiam pagal terminuotą sutartį darbuotojui, kuris atitinka reikalavimus ir įmonėje dirba ilgiausiai.
Darbo santykiai baigiasi, net jei darbuotojas serga ar atostogauja
Terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui – net jei tuo metu darbuotojas naudojasi atostogomis ar yra laikinai nedarbingas. Ji taip pat gali būti nutraukta anksčiau, remiantis bendrais Darbo kodekso 53 straipsnyje nurodytais pagrindais.
„Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Aiškumas ir teisingas įdarbinimas – tai pagrindas saugiam ir sklandžiam darbo procesui net ir trumpalaikėse situacijose.“
