Trys dienos Cėsyse

Anykščių rajono savivaldybės darbuotojams keliant klausimą, kaip į Anykščius prikviesti ir pritraukti bent vienai nakčiai pasilikti turistus, už tai net pasiryžus mokėti, ,,Anykštos“ žurnalistai atliko tyrimą – lankėsi Latvijoje, Cėsio savivaldybėje, kad pasižiūrėtų, kaip turizmas išvystytas dydžiu į Anykščius panašioje savivaldybėje.
XIII a. architektūros pastatus ir viduramžių miesto planą išsaugojęs Cėsis yra už 80 kilometrų nuo Rygos, įsikūręs kairiajame Gaujos upės krante. Apie 14 tūkstančių gyventojų turinčiame mieste gyvenimas nenustoja viręs ir vėlų vakarą – mieste gausybė restoranų (yra ir įtrauktų į Mišelino gidą), kavinių, barų, o centrinėje miesto aikštėje, netoli XIII a. romaninės gotikinės Šv. Jono bažnyčios, miestelėnai savaitgaliais žiūri senus latviškus filmus, Cėsio kultūros galerijoje vyksta profesionaliojo meno parodos, koncertai, spektakliai.

Cėsis įeina į Latvijos pasididžiavimo – Gaujos nacionalinio parko – teritoriją, šalia jo garsiosios pilys: Sigulda, Turaida ir Krimulda, o vos už 10 minučių kelio – ežere prieš keliautojų akis atsiveria atstatyta senovės gyvenvietė, išaugusi ant medinių polių.
Konstatuojame – apsistojus Cėsyje, nesunku rasti prasmingų veiklų mažiausiai keturioms dienoms.

Latvijos Araišių saloje – prisilietimas prie akmens amžiaus žmogaus gyvenimo

Araišių kaime, Drabešių valsčiuje, Cėsio savivaldybėje, daugiau nei prieš 30 metų Araišių ežere atkurta senovės gyvenvietė, statyta ant vandens.
Įtvirtinta ir ant medinių polių pastatyta maždaug 20-ies namelių senovės latgalių – vienos iš baltų genčių – gyvenvietė pristatoma kaip vienintelė Europoje V – X a. įtvirtintos gyvenvietės rekonstrukcija, – unikalus objektas, 2020 metais Latvijos archeologų draugijos paskelbtas archeologiniu paminklu.

Senovės latgalių gyvenvietė išsiskiria unikaliais archeologiniais radiniais – papuošalais, ietimis, įrankiais, keramika. Radiniai gerai išsilaikę dėl durpingo ežero dugno.
Senovinės gyvenvietės rekonstrukcija, įkurta originalioje aplinkoje, žavi Vidžemei būdingu, puikiai išsilaikiusiu kultūriniu – istoriniu paveikslu: šalia ežero XIVa. Livonijos pilies griuvėsiai, kitapus ežero raudonuoja XIII a. datuojamos Araišių bažnyčios bokštas.
Araišių ežero saloje, apie 50 m nuo kranto, per archeologinius kasinėjimus rasta VIII–X a. latgalių įtvirtintos gyvenvietės medinių pastatų liekanų, geležies, medžio, kaulo ir kitų dirbinių, keramikos.

Gyvenvietės liekanos rastos 1876 m., buvo ištirtos per 1965–1969 m. ir 1975–1979 m. archeologinius kasinėjimus, vadovaujant latvių archeologui Janiui Apalsui. Prie Araišių ežero salos įrengtoje bilietų kasoje – muziejuje lankytojai gali pamatyti ir Araišių senovės gyvenvietę tyrinėjusio archeologo, mokslų daktaro J. Apalso stalą, prie kurio mokslininkas dirbo Latvijos istorijos institute nuo 1959 – ųjų iki išėjimo į pensiją 2000-aisiais.
Araišių salos VIII-X a. latgalių gyvenvietė pristatoma kaip pirmoji ir vienintelė mokslu grįsta rekonstrukcija Latvijoje, o rekonstrukcijos tikslumas, teigiama muziejaus ekspozicijoje, – 80 procentų.

Tai pirmasis tokio tipo archeologinis eksperimentas Baltijos šalyse – rekonstrukcijai naudotos Latvijos miesto Salinieki, Agluonos rajone, rastų įrankių replikos: geležiniai siaurageležčiai kirviai, kaltai, obliai. Statybai naudotos ir liepos pluošto vytos virvės, mediniai svertai ir pleištai. Eksperimento metu nustatyta, jog tokie paprasti įrankiai galėjo būti naudojami primityvioms gyvenvietėms ręsti – kirsti medžius iki 65 cm diametro, apdirbti rąstus.

Į kai kuriuos gyvenvietėje suręstus namelius, dengtus medžių žievėmis, velėna, galima užeiti, tiesa, tai įmanoma tik susilenkus. Nameliuose, suręstuose iš plonyčių sienojų, įrengtos molio krosnys, gultai poilsiui, tam laikui būdingos primityvios dirbtuvės. Mediniai nameliai saloje įkurdinti ant medinės platformos, apjuostos ir gynybine siena, kurią suaugusio žmogaus kelių aukštyje saugo mediniai, smailiai nutašyti kuolai.

Prie senovės gyvenvietės yra vaistažolių daržas, kuriame auginami augalai, senovės latgalių naudoti ne tik ligoms ar sužeidimams gydyti, bet ir siūlams bei audiniams dažyti.

Netoliese, Meitu saloje, esanti kita senovės latgalių gyvenvietė atkurta pagal archeologinius tyrimus, vykdytus visoje Latvijoje, leidžia įvertinti žmogaus pažangos greitį – čia lankytojas gali pamatyti akmens, geležies ir bronzos laikų pastatus. Jie sukonstruoti primityviau, reprezentuojama buitis – ugniakuras trobelės centre, mediniai gultai iš karčių, kailiai.

Araišių komplekse stovi ir XIVa. Livonijos ordino pilies griuvėsiai

Araišių namukų ant vandens kompleksą lankytojas gali apeiti už simbolinį 5 eurų mokestį, taip pat pasisupti sūpynėse šalia pilies griuvėsių, surengti pikniką ant žolės ar prie įrengtų staliukų, išsimaudyti ežere.

Araišių komplekse stovi ir XIV a. Livonijos ordino pilies griuvėsiai, o už kilometro nuo archeologinio komplekso – olandiško stiliaus Araišių vėjo malūnas, pastatytas Drabešių dvaro reikmėms XIX a. viduryje. Rekonstruotame ir privačių savininkų įveiklintame malūne – muziejuje lankytojas gali pamatyti, kaip buvo malami grūdai.
Taip pat galima užeiti ir į XIII a. Araišių bažnyčią. Šventovės šiuose kraštuose yra atviros ne tik tuomet, kai vyksta pamaldos.
Apibendrinant – Araišiuose veiklų užtenka 5- 6 valandoms.
(bus daugiau)