Turgaus pastate planuojama įrengti koncertinę salę

Nepavykus nustebinti ant Šeimyniškėlių piliakalnio pastatyta medine pilimi, Anykščių rajono savivaldybė imasi kitos grandiozinės idėjos – Anykščių turguje planuoja įrengti aukštos akustikos kokybės vidutinio dydžio salę, kuri atitiktų klasikinės muzikos ir džiazo koncertų organizatorių poreikius.

Salė numatyta strategijoje

Nors prieš dvejus metus Anykščių rajono savivaldybės vadovai atliko analizę ir išsiaiškino, kad mieste esamos šešios biudžetinių įstaigų salės didžiąją metų dalį yra nenaudojamos, tačiau šį rudenį patvirtintoje Anykščių rajono kultūros strategijoje 2026–2035 metams numatytas naujos salės įrengimas.

Idėjos autorė – Kultūros tarybos pirmininkė

„Anykštai“ pasidomėjus, kas yra šios stulbinančios idėjos Anykščių miesto turguje įrengti koncertinę salę autorius, Anykščių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Inga Eidrigevičienė „Anykštai“ raštu nurodė, kad tai – Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos pirmininkė Agnė Biliūnaitė.
Pasak I. Eidrigevičienės, „idėja dėl koncertų salės buvo iškelta dar 2024 metų sausio 5 dienos Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos posėdyje“.
Šią idėją rajono Kultūros tarybos pirmininkė A. Biliūnaitė pristatė Anykščių rajono tarybos posėdyje kartu su rekomenduojamomis Kultūros strategijos 2025–2029 metams gairėmis.

Merui turgus – priimtina vieta

Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, „Anykštos“ paklaustas, kodėl aukštos akustikos kokybės salei vieta pasirinkta būtent Anykščių turgavietėje, sakė, kad turgus tam yra visiškai tinkama vieta.
„Vieta koncertinei salei man priimtina. Kodėl gi ne? Ji miesto centre“, – kalbėjo meras K. Tubis.
Meras sakė, kad savivaldybė ruošiasi pertvarkyti turgų, todėl koncertinės salės įrengimas turgaus administraciniame pastate yra visiškai suprantamas:
„Turgaus koncepcija yra ruošiama. Turgus turėtų būti naujoviškas, tvarkingas ir gražus ir tą dalyką įgyvendinsime. Kadangi ten pastatas labai didelis, jį modernizavus, būtų visai gerai.“

Pasiteiravus, kada konkrečiai bus pradėta įrengti aukštos akustinės kokybės koncertinę salę, kuri atitiktų klasikinės muzikos ir džiazo koncertų organizatorių poreikius, kaip numatyta Anykščių rajono kultūros strategiją rengusios konsultavimo paslaugų agentūros „The Critical“ dokumente (beje, šio dokumento parengimas kainavo kiek daugiau nei 18 tūkstančių eurų), meras K. Tubis kalbėjo: „Pirmiausia planuojama, projektuojama, paskui daroma. Viskas remiasi į ką? Į biudžetą. Jeigu pernai mes išleidome 62,42 procento biudžeto švietimui ir socialinei apsaugai, tik 37 procentai liko kitoms reikmėms. Matysim, koks bus suplanuotas kitų metų biudžetas ir ką mes galėsime skirti, nes įstatymais numatytos funkcijos ir įstatymų vykdymas yra privalomas. Mes galime prisirašyti kiek norim ir kokių norim strategijų, bet jei nebus pakankamo finansavimo, tai daroma dalimis.“

Kęstutis Tubis: „Esamos salės nepakankamai užimtos“

Pasidomėjus, ar dėl naujos koncertinės salės Anykščių miesto turgaus administraciniame pastate įrengimo savivaldybė atliko kokius nors žiūrovų srautų tyrimus, ar aiškinosi mieste esamų salių užimtumo rodiklius, Anykščių rajono meras K. Tubis „Anykštai“ sakė, kad esamos salės yra nepakankamai užimtos.
„Mes aiškinomės apie salių užimtumą, kai buvo norėta daryti Muziejinės kalvos pertvarką. Tai išsiaiškinom, kad tos salės nepakankamai užimtos“, – sakė K. Tubis.

Mano, kad naują koncertinę salę įrengti tikslinga

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja I. Eidrigevičienė taip pat yra įsitikinusi, kad Anykščiams reikia naujos koncertinės salės profesionaliai muzikai atlikti.

„Po vykusių susitikimų ir dirbtuvių buvo priimtas sprendimas įtraukti į Kultūros strategiją 2026–2035 metams, tai rodo, kad tikslinga, atsižvelgiant į renginių skaičių ir siekį pritraukti profesionalius atlikėjus. Papildoma erdvė leistų lanksčiau planuoti renginius, sudaryti palankesnes sąlygas profesionaliems atlikėjams, kuriems dažnai keliami aukštesni techniniai ir erdviniai reikalavimai bei pagerintų galimybes aptarnauti didesnius lankytojų srautus ir užtikrinti kokybiškesnę renginių pasiūlą bendruomenei“, – komentavo I. Eidrigevičienė.

Daiva Gasiūnienė: „Tuščias turgus atrodo blogai“

„Anykštos“ kalbinta Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Gasiūnienė pastebėjo, kad šiuo metu Anykščių miesto turgaus teritorija yra per didelė ir dažnai būna tuščia, todėl čia ateityje ir numatomos pertvarkos.
„Pavyzdžiui, nuėjus ten apie pusę dvylikos, dvyliktą valandą, viskas atrodo labai blogai. Kadangi visur tuščia, toks didelis, didelis laukas tuščias. Reiškia, turgaus veikla baigiasi geriausiu atveju iki pietų.
Todėl turgaus pastato šiaurinėje dalyje, kur yra buvusi pirtis, ta dalis, kuri yra ne į prekybininkų pusę, bet į miesto centro pusę, bus atliekama koncepcija. Yra planuojama pastatą padalinti perpus ir ten perkelti Menų centrą ir Angelų muziejų. Tai reiškia, kad Menų centras užims šiek tiek daugiau ploto, nei dabar valdo Antano Baranausko salėje.

Kitaip sakant, artimiausiu metu matytume Menų centrą šiaurinėje turgaus dalyje ir perplanuotus kioskelius.
Likusioji, pietinė, pastato dalis liks komunalinio ūkio reikmėms. Tačiau, jeigu gerai seksis ir bus finansavimo šaltiniai, norvegiški, skandinaviški ar dar kokie nors, mes neužsidarome šioje vietoje. Jeigu kalbėsime kada nors apie naują vietą, toliau būtų galima pietinėje dalyje įrengti tą vadinamąją koncertinę salę. Tai tikrai nesakau, kad nerekonstruotume kultūros centro salės, kuri būtų pagerinta iki tikros koncertinės salės“, – apie tai, kad Anykščiuose gali būti ne viena profesionaliai muzikai atlikti skirta salė, pasakojo D. Gasiūnienė.

Turgus reikalingas, jį norima sustiprinti

Pasiteiravus, ar esamoje vietoje apskritai bereikalingas turgus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Gasiūnienė tęsė:
„Ar turgus reikalingas toje vietoje? Labai. Kuo daugiau funkcijų įsileisime į esamą turgavietės vietą, tuo jis naujomis spalvomis įsižiebs, ir tada tas veiklumas bus visai kitoks. Dabar kadangi tėra tik ta vienintelė funkcija, tai taip ir gaunasi.
Norime sustiprinti turgų, įrengti daug daugiau stoginių, suplanuojant jas gražiai ir tvarkingai.
Žodžiu, sujungti meną ir prekybą. Tai yra multifunkcija, daugiafunkcija“, – dėstė A. Gasiūnienė.
Vyr. architektė D. Gasiūnienė pasvajojo, kad ateityje miesto turgaus teritorijoje galėtų atsidaryti naujos kavinukės ir maisto pardavimo vietos.
Beje, į turgaus administracinį pastatą norima perkelti ir Anykščių menų centrą, o Dainuvos slėnyje yra planas įrengti stacionarią lauko sceną.

Šešios salės didžiąją metų dalį nenaudojamos

Priminsime, kad savivaldybės biudžetinių įstaigų salių užimtumo analizė buvo atlikta prieš dvejus metus kilus skandalui dėl Anykščių muziejinės kalvos atnaujinimo projekto, kuriame buvo numatyta A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus teritorijoje statyti požeminį statinį, kuriame būtų įrengta erdvė konferencijoms. Analizės duomenys atskleidė, kad šešios biudžetinių įstaigų salės didžiąją metų dalį yra nenaudojamos.
Kaip parodė Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Audronės Savickienės pateikti duomenys, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos salė 2022 metais buvo panaudota 40, o per 2023 metų devynis mėnesius – 25 kartus.

Istorijų dvarelio salė per devynis 2023 metų mėnesius panaudota 69 kartus. Duomenys apie 2022 metus metus nepateikti.
Anykščių menų centro salė 2022 metais panaudota 78, o 2023 metais per devynis mėnesius 40 kartų.
Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus salėje 2022 metais surengti 4 viešieji renginiai ir 123 grupiniai užsiėmimai akmens tapybos ekspozicijoje, o 2023 metais per devynis mėnesius – 7 viešieji renginiai ir 115 grupinių užsiėmimų akmens tapybos ekspozicijoje.
Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos salėje 2022 metais įvyko 77, o 2023 metais – 62 renginiai.
Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro salė nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023 metų rugsėjo pradžios panaudota 25 kartus.

Kultūros strategiją sukūrė pasamdyta agentūra

Priminsime, kad Anykščių rajono kultūros taryba metus rengė rajono kultūros strategijos gaires. Anykščių rajono kultūros tarybos pirmininkės vadovaujami Anykščių rajono kultūros tarybos nariai susitiko su beveik visų rajone veikiančių kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, aiškindamiesi, koks yra kultūros poreikis rajone ir kokios kyla problemos. Parengtos gairės buvo pristatytos Anykščių rajono tarybai, tačiau po kurio laiko buvo pradėta naujos kultūros strategijos pirkimo procedūra.

Už daugiau nei 18 tūkst. eurų strategiją parengė Kaune registruota, kiek daugiau nei aštuonerius metus veikianti konsultavimo paslaugų agentūra „The Critical“ (vadovas Algirdas Orantas).

Prie strategijos rengimo prisidėjo darbo grupė

Priminsime, kad prie Anykščių rajono savivaldybės Kultūros strategijos rengimo prisidėjo ir Anykščių rajono mero K. Tubio potvarkiu sudaryta strategijos parengimo darbo grupė.
Šios darbo grupės sudėtyje buvo šie asmenys: buvęs Anykščių turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Udrius Armalis, Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos pirmininkė Agnė Biliūnaitė, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Inga Eidrigevičienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Jolanta Jucevičienė, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorė Audronė Pajarskienė, Anykščių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kūrybiniam darbui Vilma Paulauskaitė, Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė, Anykščių menų inkubatoriaus-menų studijos direktorė Daiva Perevičienė, savivaldybės komunikacijos specialistė Silvija Sakevičiūtė, Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis, Anykščių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir turizmo komiteto pirmininkė Sonata Veršelienė ir vicemeras Dainius Žiogelis.
Ką apie naujos koncertinės salės įrengimą turguje mano anykštėnai, skaitykite kitame laikraščio numeryje.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas