Tyrimas atskleidė lietuvių atostogų įpročius ir polinkį į darboholizmą

Dažniausiai lietuviai atostogauja su šeima, o geriausiai pailsi – kelionėje, pakeitę aplinką. Tokius rezultatus atskleidė kelionių organizatoriaus „Novaturas“ atliktas Baltijos šalių tyrimas*.   Vis dėl to, anot psichologės Ugnės Juodytės, tyrimas parodė ir tai, jog per pandemiją daugėja atostogas kaupiančių žmonių, turinčių polinkį į darboholizmą, kuriems didėja galimybės perdegti.   Šia proga startavo nauja kampanija, pavadinimu „Atostogenas“, kuria siekiama priminti žmogui apie visų mūsų genuose užkoduotą troškimą patenkinti poilsio poreikį. Tad ką reikėtų daryti, norint aktyvuoti savo atostogeną, koks poilsis efektyviausias ir ko tikrai nevertėtų imtis atostogaujant?   

Geriausios atostogos su šeima  

Net 48,6 proc. apklaustų lietuvių tobulą poilsį įvardija kaip atostogas su šeima. „Iš psichologinės perspektyvos – tai puiki žinia, nes ta dalis žmonių, kurie daugiausiai laiko praleidžia darbe, o grįžę nori pailsėti, sunkiai randa kokybiško laiko savo artimiems žmonėms. Tokiu būdu nukenčia santykiai, o štai atostogų metu atsiranda erdvės skirti kokybiško laiko savo sutuoktiniui ir vaikams, kažką smagaus visiems kartu nuveikti“, – sako kampanijos psichologė, atostogenetikė U. Juodytė ir priduria, kad bendros šeimos atostogos sukuria prisiminimus bei artimesnį šeimos narių ryšį.   

Tyrimas atskleidė ir tai, kad net 84.9 proc. lietuvių labai svarbu pakeisti aplinką tam, jog kokybiškai pailsėtų. „Tokių atostogų metu mūsų smegenys stipriau apdovanojamos laimės hormonu – dopaminu, kai atsiduriame naujose vietose, lyginant su buvimu tose pačiose aplinkose. Keliaujant žmogus patiria daugiau laimės, malonumo jausmo“, – pastebi psichologė.   

„Novaturo“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Olga Belova sako, kad pakeisti vietą ir atsikratyti rutinos yra svarbiausia atostogų užduotis: „Mes turime leisti sau atsiriboti nuo įprastos aplinkos, pasikrauti geros energijos, visai nesvarbu, kur keliausime: ar kažkur į tolimus kraštus, ar į mūsų kaimynines šalis – Latviją ir Estiją, kur labai graži gamta ir ta pati mūsų šalies krantus skalaujanti Baltijos jūra. Svarbiausias tikslas – leisti sau pailsėti, o planuojant šeimos kelionę reikėtų derinti visos šeimos narių poreikius.“ 

Suteikia geresnes emocijas  

Vis dėlto, atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog per pandemiją žmonės atostogauja mažiau, tokį atsakymą pasirinko net 33.9 proc. apklaustųjų. Anot psichologės, tai galėjo lemti stipresnį žmonių nuovargį, ilgiau trunkantį stresinį periodą, mažesnį kūrybiškumą ir laiką, kai sunkiau sprendžiami konfliktai. Visa tai, pasak specialistės, veda prie emocinio ir fizinio išsekimo. 

„Kai žmogus yra tokioje būsenoje, net ir pozityvias emocijas kėlusios aplinkybės pradeda nebedžiuginti. Atostogos yra vienas esminių faktorių žmogaus laimei, efektyvumui, sveikatai, todėl kita apklausos pusė džiugina – net 60,4 proc. žmonių atostogoms  skyrė daugiau nei 10 dienų“, – sako U. Juodytė.  

Nepaisant to, kad kasmetinės atostogos yra būtinos psichologinei ir fizinei sveikatai, net 60.2 proc. žmonių teigia, kad apklausos metu turi sukaupę nepanaudotų atostogų dienų (nuo daugiau nei 10 iki daugiau nei 60). Psichologę neramina, jog beveik 6 proc. jų yra sukaupę daugiau nei 60 dienų neišnaudotų atostogų. „Tikėtina, kad tokie žmonės turi polinkį į darboholizmą, perfekcionistinių savybių, nenori pasirodyti pavargę. Kelių tyrimų apžvalgos rodo, jog tokie žmonės puikiai jaučiasi atostogų metu – tereikia tam pasiryžti. Tiesa, kai tik grįžtama  į darbą – būsena vėl pablogėja. Tad iš psichologinės perspektyvos svarbu mokytis ilsėtis ir tam skirti daugiau laiko“, – rekomenduoja U. Juodytė.  

O. Belova taip pat pastebi, jog dauguma lietuvių linkę kaupti savo atostogas ir rekomenduoja pasigilinti, kodėl taip yra. „Net 39 proc. apklaustųjų atsakė, kad jiems tiesiog patinka turėti sukauptų atostogų. Dalis žmonių šiuo metu negali išvykti atostogų, nes yra pradėję naujus projektus arba neturi, kas juos pavaduos darbe. Tokie rezultatai indikuoja, kad turime išmokti planuotis atostogas į priekį arba grįžti prie atostogų planavimo, nes paskutinės minutės kelionės mums lietuviams dar nėra labai priimtinos“, – pastebi O. Belova.  

Linkę į darboholizmą  

Lietuviai – darbšti tauta, kurios darbštumo bruožas įamžintas net liaudies posakiuose. Psichologė pastebi, jog tam, kad darbas būtų našus bei kokybiškas, labai svarbu išmokti tinkamai pailsėti. „Virš 43 proc. apklaustųjų nurodo, jog neatostogauja dėl didelių darbo krūvių, tačiau svarbu suprasti, kad jei tai trunka kažkurį aiškų periodą – nieko tokio, bet jei tai yra nuolatinis gyvenimo būdas – jis yra labai žalingas, kai užsisukama tarsi užburtame rate. Tuomet norima efektyviai padaryti daug darbų, o nuovargis žmogaus tempą lėtina, didina klaidų tikimybę bei artina link apatiškumo, cinizmo ir atsiribojimo“, – sako „Atostogeno“ psichologė.  

Anot jos, kai atostogaujame, turėtume tai daryti visu 100 procentų, neskiriant savo atostogų būsto remontui ar darbinio elektroninio pašto tikrinimui: „Tyrimo rezultatai atskleidė, kad net 46.3 proc. žmonių kartais ir dažniau ne tik atostogauja, bet ir dalį laiko skiria darbui. Net 62.9 proc. jų tikrina darbinį paštą, derina darbus. O tai reiškia, kad „neatsijungia“ ir pilnai nepailsi.“ 

Tokiems žmonėms O. Belova rekomenduoja atostogų metu namuose palikti telefoną bei kompiuterį, o pačias atostogas rinktis pagal savo darbo specifiką: „Pavyzdžiui, jei daug sėdite ir dirbate prie kompiuterio, reikėtų rinktis aktyvesnes atostogas, o jei darbas kupinas įtampos – rinktis tokias, kad būtume „čia ir dabar“ momente, tai galėtų būti kopimas į kalnus, jėgos aitvarų, vandenlenčių sportas ir pan.“ 

Virš 33 proc. apklaustų lietuvių patys prisipažįsta, kad yra linkę į darboholizmą. Tai reiškia ne tik ilgas valandas ir didelio energijos kiekio skyrimą darbui, bet ir tam tikrą priklausomybę nuo darbinės veiklos. „Kai į jį įsitraukiame, ilgainiui net nebejaučiame malonumo. Žmogus jaučia vidinį spaudimą, nerimą, kuris verčia veikti ir nebeleidžia kokybiškai ilsėtis. Labai dažnu atveju žmogus dirba daug daugiau nei iš jo yra tikimasi ir ilgainiui patiria neigiamas sveikatos, darbo, santykių kokybės pasekmes, – rezultatais dalijasi U. Juodytė ir priduria, jog ši nuolatinė pervargimo būsena nieko gero nežada. – Kiekvienam mūsų reikėtų pagalvoti, kada paskutinį kartą atostogavome, nekaupti ir neatidėlioti atostogų, nes jos mums padeda ne tik kokybiškai pailsėti, bet ir būti geresniais darbuotojais bei sveikesniais žmonėmis.“ 

* 2021 m. lapkričio mėn. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje „Spinter“ tyrimų bendrovės atliktame reprezentatyviame tyrime iš viso dalyvavo 3029 respondentų, kurių amžius 18–60 metų.