Dauguma lietuvių savo finansinę padėtį vertina 7–8 balais iš dešimties, tačiau du iš penkių gyventojų neturi bent trijų mėnesių finansinio rezervo, rodo SEB banko užsakymu atliktas tyrimas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad 45 proc. gyventojų yra patenkinti arba labai patenkinti savo finansine padėtimi, 31 proc. ją vertina neutraliai, o 24 proc. teigia esantys nepatenkinti.
Tačiau SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė teigia, kad tokie rezultatai ne visada atspindi realų pasirengimą netikėtoms situacijoms.
„Finansinę padėtį žmonės dažnai vertina pagal kasdienį stabilumą – ar pakanka pajamų įprastoms išlaidoms, ar pavyksta laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto finansinis saugumas reiškia ir gebėjimą susidoroti su netikėtais pokyčiais, pavyzdžiui, pajamų sumažėjimu ar nenumatytomis išlaidomis“, – pranešime teigia S. Strockytė-Varnė.
Tyrimo duomenimis, 27 proc. lietuvių tikisi, kad per artimiausius 12 mėnesių jų pajamos padidės iki 10 proc., o dar 11 proc. apklaustųjų prognozuoja didesnį nei 10 proc. augimą. Tuo metu 38 proc. gyventojų mano, jog jų pajamos nesikeis, 12 proc. – kad jos gali sumažėti, o 13 proc. šiuo klausimu neturi aiškios nuomonės.
S. Strockytės-Varnės teigimu, pajamų augimo dažniau tikisi jaunesni gyventojai.
„18–29 metų grupėje net 55 proc. respondentų mano, kad jų pajamos per artimiausius metus gali padidėti bent iki 10 proc. ar daugiau. Panašiai nusiteikę ir 30–39 metų gyventojai – šioje grupėje pajamų augimo tikisi apie 50 proc. apklaustųjų“, – nurodo ji.
Tyrimas parodė, kad 37 proc. gyventojų iš turimų santaupų galėtų gyventi ilgiau nei pusę metų, dar 24 proc. – daugiau nei tris, bet ne daugiau kaip šešis mėnesius.
Tačiau stabilios finansinės „pagalvės“ neturi 40 proc. gyventojų, iš kurių 18 proc. teigia turintys santaupų, kurių pakaktų tik vienam–trims mėnesiams, dar 12 proc. – ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, o 10 proc. jų apskritai neturi.
Apklausos metu taip pat paaiškėjo, kad finansų planavimas daugeliui Lietuvos gyventojų nėra įprasta praktika. Tyrimo duomenimis, 10 proc. apklaustųjų nurodė, kad mėnesio biudžetą planuoja visada, 18 proc. tai daro dažnai, 42 proc. – tik kartais, o 27 proc. pripažįsta jo neplanuojantys niekada.
„Planavimo stoka gali būti viena iš priežasčių, kodėl daliai gyventojų vis dar nepavyksta sukaupti pakankamos finansinės „pagalvės“, – teigia S. Strockytė-Varnė.
Šių metų vasarį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo kiek daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.
Rezervas negerai. 1990metai Lietuvoje burzuazine revoliucija. Lietuvos zmoniu indeliai taupkaseje /taupomasis bankas / – 7 mlijardai tarybiniu rubliu / pagal perkamaja galia tai 50 milijardu euru / . 1993 metais grazinant buvusios tarpukarines burzuazines Lietuvos pinigini vieneta lita ,tipo jo stabilumo uztikrinimui nauja valdzia pasisavina zmoniu indelius santykiu 9 prie 1 / devynios dalys valdziai ir viana dalis zmogui.
Kokiu čia kursu paskaičiavai rublio ir euro kursą? Tada dar net nebuvo euro. Iš liampos susigalvojai proletariate? Geriau būtum paskaičiavęs kiek išeidavo dentinės butelių, už tuos beverčius rublius, tau būtų suprantamesnė kalba.
nors nesupranta nieko ,bet butinai savo trigrasi ikis
Prie Ruso buvo rojus, Europos susinaikinimo pradžia.
As jau nusleidau prie Permes,bet uzpakali nusivaliau su laikrasciu,nieko blogo tikras rojus.
Ir bus dar blogiau ,dekokit zydams ,valdzion sulindusiems ,kurie milijardais vagia
Dėkoju Netanjahu, kad nėr dar Lietuvoje taip blogai.
jau gala gavo tas skerdikas